Sektų pasipelnymo šaltinis – žmonių svajonė apie stebuklą

Artėjant daug šurmulio sukėlusiai Majų kalendoriuje numatytai pasaulio pabaigos datai – 2012 m. gruodžio 21-ajai, lyg iš gausybės rago liejasi įvairiausi „gelbėtojų“ pasiūlymai. Kaip taisyklė, išsigelbėjimas nuo gresiančios apokalipsės siūlomas ne už dyką. Kas siūlo išsinuomoti prabangiai įrengtus apartamentus požeminiuose bunkeriuose, kas pardavinėja paskubomis sukurptas knygas su patarimais, kaip išgyventi, o kas eina dar paprastesniu keliu ir pardavinėja tiesiog „anapusinę“ laimę. Kaip nepražūti, kai materialaus pasaulio nebeliks, žino ir „Dievo žodį“ užrašinėjantis „pranašas“ iš Rusijos Leonidas Maslovas, susukęs galvas patikliems Lietuvos rusakalbiams.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

Dec 3, 2012, 10:48 AM, atnaujinta Mar 14, 2018, 10:22 PM

Stačiatikiai: „Tai bandymas apiplėšti“

Lietuvos stačiatikių bažnyčios Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos sekretorius Vladimiras Seliavko lrytas.lt sakė nieko negirdėjęs nei apie L. Maslovą, nei apie jo vadovaujamą religinį judėjimą. „Nenorėčiau sieti šitos idėjos su rusų tauta. Tai eilinis bandymas apiplėšti žmones, pasitelkus idėją, tinkamą dabarčiai – kaip ekonominė krizė, nacionalizmas. Žmogus suerzinamas mentaliai ir bandoma įtikinti, kad viskas eina negera linkme, ir tik jeigu jis prisijungs prie kažkokios sektos ar judėjimo, visos jo problemos bus išspręstos“, - aiškina stačiatikių bažnyčios atstovas.

Į L. Maslovo teiginius, neva jis užrašinėjantis paties Dievo diktuojamus žodžius, V. Seliavko žiūri skeptiškai: „Dažniausiai tokie asmenys būna arba psichiškai nesveiki, arba tokie, kurie siekia uždirbti iš bet ko“.

Dėl artėjančios Majų kalendoriaus pabaigos datos, pasak V. Seliavko, Lietuvos stačiatikių bendruomenėje tarp tikinčiųjų jokio ypatingo nerimo nekyla. „Žinoma, turbūt kiekvienoje parapijoje galima rasti kažkokį žmogų, kuris jaučia nerimą. Paprastai tai būna žmonės, kurie turi psichinių sutrikimų. Dirbu parapijoje, nuolat bendrauju su žmonėmis, bet tarp mūsų tikinčiųjų tokių nemačiau“, - sako jis.

Kaip bažnyčios atstovas tokiems žmonėms jis norėtų priminti Jėzaus žodžius, kad tiktai Dangaus Tėvas žino, kada bus paskutinė diena – netgi angelai to nežino. „Bandyti skaičiuoti, naudoti kažkokias formules, yra tiesiog beprotiškumas. Tai gali sukelti tiktai žmogaus sveikatos sutrikimus ir nieko daugiau“, - sako V. Seliavko.

„Aš apie pabaigos datą iš viso negalvočiau, - prisipažįsta stačiatikių dvasininkas. - Tiesiog reikia gyventi, džiaugtis kiekviena diena. Pabudote, pamatote šviesą, pamatote savo artimuosius – tai jau priežastis džiaugtis. Visada reikia bandyti daryti gerą žmonėms, vengti pykčio, neapykantos. Tą daryti reikia ne tik kai artėja kažkokia data, bet kiekvieną dieną“.

Nori ne darbo, o stebuklo

Išgirdęs klausimą, ar bažnyčia gali kaip nors padėti žmonių, įsitraukusių į sektas, artimiesiems, V. Seliavko atsiduso: „Bažnyčia gali pasimelsti. Artimieji gali nueiti pasikalbėti į bažnyčią pas kunigus, kad juos išklausytų“.

Pasak V. Seliavko, tokios problemos, kai žmogus įsitraukia į sektą, neiškyla tuščioje vietoje. „Žmogus šiaip sau neina į tokią sektą. Galbūt būna kažkokių sutrikimų. Dabar, technologijų amžiuje, ne visi žmonės gali tą priimti. Ypač vyresniems vis sunkiau ir sunkiau. Net jeigu perki kokį nors buitinį daiktą, tai jau yra intelektualinis produktas, kuriuo pasinaudoti reikia mokėti. Jauniems žmonėms tai normalu, o vyresnieji jaučia stresą. Reikia rūpintis savo artimaisiais kiekvieną dieną, kuo dažniau paklausti, ar nereikia pagalbos, tiesiog išklausyti“.

„Bendra taisyklė yra tokia: naujų religijų arba sektų vadovai yra charizmatiški lyderiai. Iš tikrųjų tai neeiliniai žmonės. Jie gali būti ir psichiškai nesveiki, bet sugeba žmones pritraukti. Jeigu žmogui, kuris jaučia gyvenime tuštumą, baimę, koks nors pamokslautojas pasako: „Aš tave išgelbėsiu, tiktai reikia padaryti tą ir tą“, žmogus ir eina. Kai būna sunkūs laikai, visada religinis fanatizmas auga“.

Tradiciniai tikėjimai – katalikų, stačiatikių, judėjų ar musulmonų – pasak V. Seliavko, nepajėgūs besiblaškančiam žmogui pasiūlyti to, ko jis pageidauja – visko iš karto čia ir dabar. „Tradiciniai tikėjimai turi savo kultūrą, jie jau seniai egzistuoja, - aiškina pašnekovas. - Žmonės žiūri į tai kaip į kasdienybę, tai, ko nereikia atrasti. O čia ateina ryškus žmogus, kuris kalba labai radikaliai, neduoda tau pasirinkimo. Daugeliui žmonių to ir reikia. Niekas nenori mąstyti“.

V. Seliavko šią situaciją sulygina su paciento, atėjusio pas gydytoją. Išgirdęs, kad norėdamas išsaugoti sveikatą, privalo laikytis dietos, sportuoti, dažnas nenori to girdėti ir prašo gydytojo išrašyti tabletę, kuri padėtų. „Niekas nenori dirbti. Reikia ne rutinos, kažkokio griežto veiksmo. Tai mūsų psichologija“, - sako stačiatikių dvasininkas.

Pasak jo, ir tradicinėse religijose matome šitos psichologijos, pageidaujančios visko čia ir dabar, atspindį – piligrimystę, šventų, „stebuklingų“ vietų, paveikslų, relikvijų lankymą, viliantis, kad taip pavyks greitai, neįdedant darbo išspręsti savo problemas.

„Smegenų plovimas“ - ne nusikaltimas

Teisingumo ministerijos Juridinių asmenų ir religijų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Nadia Chorundžij lrytas.lt sakė, kad, jos žiniomis, jokios naujos religinės bendruomenės, kurios pavadinimas būtų susijęs su „Naujuoju amžiumi“, „Amžiaus knyga“ ar L. Maslovu, per keletą pastarųjų metų nebuvo užregistruota.

Ir tradicinių, ir netradicinių religinių bendruomenių registravimas vyksta per Teisingumo ministeriją. Tradicinės bendruomenės iš karto įtraukiamos į registrą, o netradicinės registruojamos tik tuomet, jeigu atitinka tam tikrus įstatymų numatytus reikalavimus. Ministerijos atstovai tiesiog peržiūri pačių bendruomenių pateiktus įstatus ir dokumentus. Suprantama, kad juose nebūna užuominų nei apie psichologinį smurtą, nei apie pinigų viliojimą.

„Reikalavimai pakankamai bendri – jie neturi pažeisti viešosios tvarkos, dorovės“, - aiškina N. Chorundžij. Bauginti žmones artėjančia pasaulio pabaiga formaliai joks įstatymas nedraudžia. Juo labiau – jeigu organizacija veikia iš užsienio, internetu, ir net nepretenduoja būti įregistruota mūsų šalyje.

Tiesa, asmenys, kurie nukentėjo dėl dvasinių judėjimų, nesvarbu, registruotų ar ne, veiklos, visada gali kreiptis į policiją, kad kaltieji būtų patraukti į administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Su skundais galima kreiptis ir į specialią komisiją prie Teisingumo ministerijos, kuri nagrinėja religinių, ezoterinių ir dvasinių grupių veiklą.

Piktnaudžiavimą sunku atskirti

Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, vadovaujantis Komisijai valstybės institucijų, pagal savo kompetenciją sprendžiančių su religinių, ezoterinių ar dvasinių grupių veikla susijusius klausimus, veiklai koordinuoti, pabrėžė, kad įrodyti sektų ar judėjimų lyderių kaltę būna gana keblu.

„Judėjimų, kurie vienaip ar kitaip kalba apie pasaulio pabaigą, yra labai įvairių, - sako jis. - Visada reikia vertinti, kiek tai yra tam tikros pasaulėžiūros išpažinimas, kas, be abejonės, negali būti ribojama, ir kiek tai yra susiję su sukčiavimu ir kitokiu neteisėtu poveikiu“.

Artinantis Majų kalendoriaus pabaigos datai, ezoterinių pasaulio pabaigą akcentuojančių judėjimų bumo T. Vaitkevičius sako nepastebėjęs. Pasak jo, į Teisingumo ministeriją paprastai kreipiasi artimieji, matydami, kad jų pažįstamas yra prisiėmęs įsipareigojimų, finansinių ar moralinių, tam tikram judėjimui, ir mano, kad tokie įsipareigojimai gali būti kenksmingi vaikams ar kitiems žmonėms.

Tačiau labai sudėtinga teisiškai uždrausti žmogui, kuris traktuojamas kaip veiksnus, leisti savo pinigus taip, kaip jis pats nori, tegul ir finansiškai remti kokią nors ezoterinę bendruomenę. „Jeigu jis tai daro laisva valia, jis turi teisę naudoti savo pinigus, kaip išmano, - sako T. Vaitkevičius. - Bet jeigu tos laisvos valios nelieka – yra jau kiti mechanizmai. Mes galime kalbėti ir apie Baudžiamąjį kodeksą, civilines pasekmes. Tai gali būti susiję ir su tam tikra psichine būsena – vėlgi kyla klausimas, ar tokie asmenys yra pakankamai veiksnūs. Yra teisiniai instrumentai, kurie tą veiksnumą ir galėjimą savarankiškai tvarkytis gali riboti“.

Bet atskirti, kada žmogus vardan savo tikėjimo daro vienokias ar kitokias aukas, prisiima vienokius ar kitokius įsipareigojimus, daro savo valia, o kada - „praplautomis smegenimis“, labai sunku. Žmonės pinigus, ir ne vien simbolines sumas, aukoja ir tradicinėmis laikomoms religinėms bendruomenėms, pavyzdžiui, už tam tikrus ritualus – krikštynas ar laidotuves. Tai laikoma normaliu dalyku, bet jeigu tą patį daro sektantas, jau įžvelgiamas piktnaudžiavimas.

„Kiekvienas atvejis labai individualus“, - sako viceministras. Tačiau atvejų, kad judėjimų lyderiai sulauktų bausmės už psichologinį smurtą, gąsdinimus, manipuliacijas, nėra. Pasak T. Vaitkevičiaus, Lietuvoje anksčiau yra buvę tik atvejų, kai asmenys, prisidengę tam tikrų „tiesų“ propagavimu, buvo nubausti už sukčiavimą.

Kalbant apie judėjimus, veikiančius iš Rusijos – jeigu būtų iškeltos bylos, Lietuvos teisėsauga galėtų remtis tarptautinio bendradarbiavimo susitarimais. Žmones, kurie jaučiasi nukentėję nuo sektantų ir kitokio plauko „pranašų“ veiklos, palietusios juos ar jų artimuosius, viceministras ragina pradėti kovą nuo pareiškimo policijoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.