„Nutraukti ryšius su Baltarusija būtų pamišėliškas sprendimas“, - teigė A. Lukašenka.
Pasak jo, „Baltarusija generuoja apie 30 proc. Lietuvos biudžeto. Buvau informuotas, kad nuo 2015 metų ar net anksčiau Europos Sąjunga (ES) nebeteiks Lietuvai subsidijų, ką darydama dabar jai skiria du ar tris milijardus. Lietuva susidurs su dar didesniais iššūkiais“.
Baltarusijos prezidentas apie Baltarusijos krovinių tranzitą per Lietuvą sakė, kad „mes jų uostuose perkrauname iki 10 mln. tonų krovinių. Uostai gyvena iš mūsų prekių. Tiesa, kad partneriams Lietuvoje sakėme, jog svarstome ir kitas galimybes. Kai tik susitarsime dėl uostų Leningrado srityje ir dėl kainų su Ukraina, nebepasikliausime tik vienu variantu“.
Kalbėdamas apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES A. Lukašenka sakė, kad „faktas, jog Lietuva perims pirmininkavimą, nereiškia, kad ji taps pagrindine sprendimus priimančia valstybe“. A. Lukašenka teigė, kad iš Lietuvos pirmininkavimo ES daug nesitiki. Jis priminė, kad Lietuva ir Baltarusija yra kaimynės.
„Negali pasirinkti savo kaimynų. Tai buvo nulemta ir dvi šalys turėtų gyventi taikiai“, - tvirtino Baltarusijos prezidentas.
Apie Baltarusijos santykius su Baltijos šalimis A. Lukašenka sakė, kad „jei matysime savo partnerių Lietuvos ir Latvijos pagarbą, kurios nusipelnėme, duosime joms pinigų (siųsdami savo krovinius ir kurdami darbo vietas); jei jos tai įvertins, būsime pasirengę su jomis bendradarbiauti“.
„Neturime jokios stereotipinės politikos jų atžvilgiu. Tikrai neturime. Mūsų politika bus vystoma pagal Lietuvos ir Latvijos užsienio bei vidaus politiką Baltarusijos atžvilgiu“, - kalbėjo A. Lukašenka.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais Nerijus Udrėnas, kalbėdamas apie siūlomas laikinas išimtis viešųjų pirkimų procedūroms pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, pažymi, jog jam tai kelia susirūpinimą.
„Siekis procedūrą supaprastinti - sveikintinas, nes kiekvieno įstatymo vingrybės sąžiningą proceso dalyvį gali suklaidinti, o nesąžiningam - tapti priedanga. Deja, pastaruoju metu pasigirstantys siūlymai, nors ir argumentuojami tokiais siekiais, sudaro papildomų išimčių, išlygų ir kitokių dviprasmybių. Įstatymas neturėtų būti keičiamas ir pritaikomas pavienėms situacijoms, tuo labiau pavieniams interesams. Blogiausia, kad tai yra siekis atsikratyti viešumo įpareigojimo“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ kalbėjo jis.
Aplinkos ministro Valentino Mazuronio iniciatyvos įstatymu įtvirtinti laikiną išimtį, pagal kurią viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nebūtų taikomos pirkimams, susijusiems su pirmininkavimo ES Tarybai funkcijų įgyvendinimu tarptautinių organizacijų renginiuose ne Lietuvos teritorijoje, N. Udrėno teigimu, gali įtvirtinti nuostatą, jog viešieji pirkimai tampa slaptaisiais, o tai nėra visuomet ekonomiškai efektyvu. Jis priminė šalies vadovės įsitikinimą, kad visuomenė turi teisę žinoti apie kiekvieną valstybės lėšų naudojimo atvejį, nepriklausomai nuo to, koks pirkimų būdas yra pasirenkamas.
„Susirūpinimą kelia ir tie atvejai, kai reiškiamos iniciatyvos akivaizdžiai prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams. Negalima pamiršti, kad pirmininkavimas kartu yra ir valstybės narės galimybė pristatyti save visai ES, o antros progos padaryti pirmą įspūdį nebūna. Tikrai būtų nesmagu, jeigu šį įspūdį padarytume specialiai pirmininkavimui įtvirtinę teisės pažeidimus“, - pastebėjo N. Udrėnas.
