Šiaudiniškių kaimo (Vilkaviškio r.) pakraštyje stovinčio keturbučio
pirmame aukšte gyvenantis neįgalus Bronius Savickas jau keleri metai yra
kaimo bendruomenės ir Kybartų seniūnijos galvos skausmas.
Epilepsija sergantis vyras, vos išgirdęs pasiūlymą keltis į pensioną,
įsiunta ir piktai atkerta: „Neisiu, ir viskas. Kokie čia dar senelių
namai? Aš per jaunas - man dar tik bus šešiasdešimt“.
Bendruomenė, nors ir piktinasi asocialiai gyvenančiu Broniumi, tačiau
nevalyvo kaimyno neapleidžia - atneša jam maisto. Dažnai į šiurpų butą
su lauknešėliu užsukanti bendruomenės pirmininkė Irena Senkuvienė
pasirūpina, kad neįgaliajam nepritrūktų vaistų.
„Man po patalais nešalta“, - tikina Bronius, tysantis sulūžusioje
lovoje ir apsiklostęs purvinais patalais.
Vyro veidas nuolat paišinas, nes krosnelė dažnai kūrenama automobilių
padangomis. Šalia jos mėtosi padangų atliekos - krūva vielų.
Bronius gauna neįgalumo pašalpą, tačiau ją išleidžia per kelias dienas
- apsirūpina rūkalais ir vynu.
Vyras visus, kurie jį nori įtikinti, kad globos namuose jam būsią
geriau, jau šimtą kartų yra pasiuntęs po velnių.
Jam nesvarbu, kad kaimynai dėl jo deginamų padangų negali lauke džiauti
skalbinių, priversti kvėpuoti dvoku ir gyventi baimėje dėl parazitų iš
apšniaukšto būsto. Bronius patenkintas savo gyvenimo būdu ir nė už ką
nežada jo keisti.
Kai jį aplankę žurnalistai pasiteiravo, kur vyras prausiasi, Bronius
sekundę patylėjo, įsikandęs šratinuko korpusą, atstojantį kandiklį,
išpūtė dūmą ir gergždžiančiu balsu išdidžiai atrėžė: „Į tokius durnus
klausimus aš neatsakinėju“.
Prieš kurį laiką Kybartų seniūnijos socialiniams darbuotojams pavyko
Bronių įkalbėti, kad šis atsigultų į ligoninės slaugos skyrių. Tačiau
išpraustas ir normaliai pavalgydintas vyras po paros pabėgo į savo
šiurpiai nugyventą būstą.
„Baisu, kad jis mirtinai nesušaltų ar berūkydamas neuždegtų namo.
Bronius su žmona turi penkis ar septynis vaikus, tačiau tėvystės teisės
dėl girtavimo jiems seniai atimtos. Broniaus žmona gyvena atskirai“, -
sakė I. Senkuvienė, neprarandanti vilties įkalbėti neįgalų vyrą keltis į
globos namus.
„Kiek pamenu, B.Savickas visada taip gyveno. Lankėmės pas jį ne vieną
kartą, įkalbinėjome, siūlėme padorias gyvenimo sąlygas, - sakė
Nijolė Karnickienė, Kybartų seniūnijos seniūno pavaduotoja. -
Yra žmonių, kurie prašosi į globos namus, tačiau mes negalime jų ten
apgyvendinti. Tokio atvejo, kaip su B. Savicku, mūsų seniūnijoje iki
šiol nebuvo.
Ruošiame dokumentus dėl jo apgyvendinimo pensione, tačiau prievarta
neturime teisės žmogaus išvežti. Reikia, kad jis pats parašytų prašymą.
Nežinau, ar pavyks B. Savicką įtikinti. Jei kas su juo atsitiks, ko
gero, seniūnija liks kalta, kad nesirūpino, tačiau mes tikrai dedame
daug pastangų“.