„Jos (Kauno miesto skolos. - ELTA) daug mažesnės negu sostinės.
Iš jų vaduojamės. (...) 2012 m. pradžioje Kaunas turėjo 210 mln.
litų skolų. Šiuo laikotarpiu, po metų, mes turime 172 mln. litų
skolų. Tai nereiškia, kad jos yra kažkokios trumpalaikės ar
pradelstos. Jos yra visos vykdomos“, - antradienį Vyriausybėje po
susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičium sakė A. Kupčinskas.
Pasak Kauno mero, Kaunas šiuo metu turi ir skolinimosi rezervą,
tačiau jis naudojamas tik europiniams projektams kofinansuoti.
A. Kupčinskas pripažino, kad esama kreditorinių įsipareigojimų
kai kurioms komunalinėms įmonėms, pavyzdžiui, „Kauno švarai“ už
gatvių valymą, tačiau, Kauno mero teigimu, bendram miesto biudžetui
tai įtakos nedaro.
„Bendrame Lietuvos kontekste Klaipėdos situacija yra viena iš
gerųjų. (...) Kalbant apie bendrą kreditorinių skolų krepšelį,
Klaipėdos įsiskolinimai viršija 100 mln. litų. Bendrame kontekste
Lietuvoje tai nėra pavyzdinis rodiklis, tačiau yra vienas iš
geriausių“, - sakė ir Klaipėdos meras V. Grubliauskas.
Pasak Klaipėdos mero, Klaipėda artėja prie ribos, kada bus
galima skolintis ne vien tik europinių projektų kofinansavimui.
Būtent europinius projektus V. Grubliauskas įvardino kaip
vienintelę Klaipėdos skolas didinančią priežastį.
„Klaipėdos skolos, jei ir didėja, tai tik europinių projektų
kofinansavimui, ir turiu pasakyti, kad Klaipėda vienas iš tų
miestų, kurie fiskalinės politikos požiūriu visada buvo labai
atsakingi.
Aišku, kažkuria dalimi retsykiais tekdavo aukoti ambicijas kai
kurias, tačiau fiskalinės politikos atsakingumo požiūriu Klaipėda
yra pakankamai garbingoje pozicijoje“, - teigiamai Klaipėdos
situaciją vertino meras.
Siūlymus didinti savivaldybių skolinimosi limitą V.
Grubliauskas vertino skeptiškai.
„Limitas turėtų būti racionalus. Jei visi būtų drausmingi,
kalbant apie skolinimosi politiką, matyt, nekiltų problemų ir
bendras savivaldybių įsiskolinimo lygmuo nesiektų milijardo. Jeigu
visi būtų atsakingi, tuomet būtų galima kalbėti apie tų skolinimosi
limitų didinimą, bet aš manau, kad limitai turėtų būti siejami su
kiekvienos savivaldybės finansinėmis galimybėmis ir, tam tikra
prasme, finansinės drausmės laikymusi“, - sakė Klaipėdos meras.