Kaip nutikus nelaimei prisikviesti avarinę tarnybą?

Kai staiga atsitinka avarija, net jei tai vamzdžio trūkis bute, galima pamiršti netgi savo adresą. Dažnai pirmosios keliolika minučių skiriamos ne pagalbai išsikviesti, o karštligiškai pagalbos telefonų paieškai.

Daugiau nuotraukų (1)

Rasa Masiokaitė („Laikinoji sostinė“)

2013-01-27 15:10, atnaujinta 2018-03-13 04:31

Nuo vaikystės į galvą įkalti telefonų numeriai, kuriais galima išsikviesti pagalbą nelaimės ar gaisro atveju. Tačiau kasdienybėje prireikia ir kitokios, ne mažiau skubios pagalbos – trūksta vandentiekio vamzdžiai, dingsta elektra, užsikerta durų spyna.

Pakanka vienintelio tokio ekstremalaus įvykio, kad pasižadėtum visada po ranka turėti visų miesto avarinių tarnybų kontaktus.

Pabūgo tamsos namo lifte

Nors gyvena atnaujintame name, kuriame įrengtas modernus liftas, Eigulių seniūnijos gyventoja Regina Lakačauskienė į savo telefono numerių sąrašą neseniai įtraukė liftų avarinės tarnybos numerį.

Moterį labai paveikė gruodį įvykęs incidentas, kai keletui valandų jos name, o ir visame rajone dingo elektra. Tą šeštadienio popietę, sugedus vienai miesto transformatorių pastočių, staiga užtemo nemaža dalis Dainavos ir Eigulių rajonų: be elektros liko ne tik gyvenamieji namai, bet ir prekybos centrai, gatvės, nustojo veikti šviesoforai. Sustojo ir liftai.

„Kaip tik buvau neseniai išėjusi iš lifto. Kai name viskas užtemo, pagalvojau: kaip turėtų būti baisu įstrigti lifte aklinoje tamsoje ir negalėti net avariniu mygtuku iškviesti pagalbos. Tad vakarodama prie žvakės ir laukdama, kol atsiras elektra, į mobilųjį telefoną įsivedžiau liftų avarinės tarnybos numerį“, – pasakojo kaunietė.

Netikėtas įvykis daugiabučio gyventojai priminė, jog ji neturi po ranka jokios avarinės tarnybos telefono.

Aktyvi gyventoja nusprendė namo bendrijos pirmininkui pasiūlyti iškabinti laiptinėje įvairių Kauno tarnybų telefonų sąrašą. Tada, ištikus bėdai, žmonėms užtektų pabėgėti iki pirmojo aukšto.

„Dar geriau – turėti sąrašą po ranka. Juk visada reikiamo telefono labiausiai pasigendi, kai jau kažkas yra įvykę“, – pajuokavo moteris.

Pasikalbėti galima ne visada

„Jei elektra dingsta visame rajone, neveikia ir liftai, dingsta avarinio pasikalbėjimo ryšys“, – patvirtino bendrovės „Kauno liftai“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.

Jis pasakojo, kad problemų dėl visame rajone ilgesniam laikui dingusios elektros pasitaiko retai. Dažniausiai kas nors iš gyventojų išgirsta, kad lifte įstrigo ir į duris beldžia koks nelaimėlis, ir iškviečia avarinę tarnybą, juolab kad jos telefonas nurodytas prie kiekvieno lifto.

Tačiau kad dingo elektra, liftų dispečeriai dažniausiai pastebi pirmieji. Jie valdymo pulte nuolat stebi net 15 skirtingų kiekvieno lifto signalų.

Šiaip sutrikus lifto veiklai ar jam įstrigus veikia abipusio pasikalbėjimo įrenginys, tad įmanoma užkalbinti važiavusį žmogų, jį nuraminti ir 70 proc. atvejų nuotoliniu būdu išvaduoti iš įstrigusio lifto. Tad nuo įvairių netikėtumų labiausiai gelbsti visapusė liftų dispečerizacija.

Kaune šiuo veikia apie 1,5 tūkst. liftų. Per parą pasitaiko 6–8 gedimai, dažniausiai avarinės tarnybos pagalbos šaukiamasi per šventes.

Bendrovei skambina iš įpročio

Prisiminti ar po ranka turėti ir laiku atnaujinti pagalbos tarnybų telefonus kauniečius kasmet priverčia ir spustelėję šalčiai.

„Vamzdžiai trūko, rūsys pilnas vandens, o neprisiskambinu jokiai avarinei tarnybai“ , – guodėsi sutrikusi pakaunės gyventoja. Paaiškėjo, kad moteris skambino pasenusiais, jau nebeveikiančių bendrovių numeriais.

Dažnas kaunietis tokiu atveju iš įpročio renka vandentiekio avarinės tarnybos telefoną, kuriuo atsiliepusios dispečerės pataria kreiptis į namą prižiūrinčią vidaus tinklų tarnybą.

Tokių skambučių jau pagausėjo ir šiomis dienomis: surakinti šalčio, trūkinėja prasčiau apsaugoti vidaus vandentiekio vamzdynai.

„Visi nuo seno įpratę kreiptis į mus, mat anksčiau Kaune veikė tik dvi avarinės tarnybos – lauko ir vidaus tinklų. Gyventojai žinojo, kur kreiptis. Tačiau dabar įsteigta daug vidaus tinklų avarinių tarnybų, ir netikėtumo užklupti žmonės nebežino, kurios iš jų pagalbos šauktis.

Dažniausiai padiktuojame visus turimus tarnybų telefonus, tačiau visų jau nebeišvardinsi – nuolat steigiasi naujų“, – kalbėjo avarinės vandentiekio lauko tinklų tarnybos dispečerė.

Meistrai paprašys dokumentų

Šalčiai pagausina darbo ir avarinio spynų atrakinimo meistrams: kai kuriems net keletą kartų per dieną tenka vykti atrakinti automobilių. Raktų dirbtuvės vadovas Vygandas Malinauskas pasakojo, kad viena dažniausių avarijų – kai vairuotojas išlipa iš automobilio nuvalyti sniego, o per tą laiką užsiblokuoja signalizacija.

Nereikėtų nustebti, jei iškviestas meistras paprašys įrodyti, kad tikrai esate savininkas.

Kadangi dažniausiai ištikus bėdai žmonės nuosavybės dokumentų kišenėje neturi, bus paprašyta juos surasti, kai atrakins duris. Mat seniai šioje srityje dirbantys raktininkai jau yra susidūrę su įvairiausiais netikėtumais.

V. Malinauskui yra tekę dirbti ir itin ekstremaliomis sąlygomis, tarkime, padėti policijos pareigūnams atrakinti užraktą durų, už kurių slėpėsi ginkluoti nusikaltėliai. Atrakinti buto duris kartais prašo sunerimę giminaičiai – ypač jei žmogus ilgai neatsiliepia telefonu.

Yra pasitaikę netgi atvejų, kai vietoj išlaužto užrakto vagys įstato kitą – kad galėtų išsinešti tai, ko nespėjo įsilaužę pirmą kartą.

Iškvietimai žeria netikėtumų

Nemažai netikėtumų pažeria ir paprasčiausios buitinės istorijos. Į keblią padėtį raktininkai patenka sutuoktinių skyrybų atveju. Štai vienos sodybos šeimininkė raktininkų paprašė atrakinti visus namų užraktus – nuo lauko durų iki garažo: esą vyras su raktais išvykęs už keleto šimtų kilometrų.

„Apskaičiavome, kad sumos, kuri buvo sumokėta už darbą, būtų pakakę nuvykti ir atsivežti raktus. Vėliau paaiškėjo, kad sutuoktiniai skyrėsi, dalijosi turtą, ir žmona tyčia ištaikė laiką, kai vyras buvo išvykęs“, – pasakojo meistras.

Kartais netgi patalpų savininko prašymas atrakinti duris bus įvertintas itin atsargiai. Pavyzdžiui, kai nuomos sutarties neturintis savininkas bando išsireikalauti skolą iš nuomininko, paėmęs jo turtą ar pakeisdamas durų spyną.

Raktininkui yra tekę atverti ir seifų – tarkime, kai staiga miršta įmonės vadovas, kuris vienintelis žinojo slaptažodį. Tačiau paprašytas į tokį užsakymą atvykti naktį, meistras nesutiktų.

„Kone bet kuris iškvietimas avariniu būdu atrakinti duris gali tapti netikėtu įvykiu su nenuspėjama pabaiga“, – šyptelėjo pašnekovas.

Iš lifto – meilės prisipažinimas

Anksčiau pasitaikydavo, jog liftais važiuojantys keleiviai kartais tyčia kviesdavosi dispečeres, jas kalbindavo, sakydavo komplimentus. O štai liftuose įstrigusius ir pagalbos mygtuką paspaudusius Kalniečių rajono gyventojus prieš gerą dešimtmetį stulbindavo kerinčio tembro moteriškas balsas ir taisyklinga tartis.

„Tik neišsigąskite – dabar išjungsiu ir vėl įjungsiu liftą. Ar durys atsidarė?“ – ramindama teiraudavosi įspūdingo balso savininkė.

Paaiškėjo, jog tuo metu vienoje iš dispečerinių papildomai uždarbiavo buvusi radijo diktorė.

Pensininkė kvatojo dėl jauno tembro balso susilaukdavusi netgi meilės prisipažinimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.