„Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario trėmimus netekome 850 tūkst. lietuvių – tiek, kiek šiandien tautiečių savo noru paliko laisvą šalį. Kodėl žmonės nenori gyventi Lietuvoje ir bėga iš jos kaip žiurkės iš skęstančio laivo?“ – skambių žodžių negailėdamas klausė K. Stoškus.
Valstybė virsta senelių namais
Politologas Antanas Kulakauskas antrino ir sakė, kad Lietuva virsta senelių namais, kuriuose nebus kam tų senelių prižiūrėti. Jis stebėjosi, kad tam, jog suvoktume emigracijos mastus, prireikė visuotinio surašymo. „Man regis, pakanka apsidairyti aplink – šiandien nėra nė vienos šeimos, kurios emigracija nepalietė tiesiogiai“, – kalbėjo politologas.
Visuomenei senstant, anot politologo, gimstamumas problemų neišspręs – jau netrukus pritrūksime personalo aptarnavimo sferoje tiems seneliams prižiūrėti. „Stebuklų nebūna, kai universiteto absolventas negauna darbo, natūralu, kad važiuoja jo ieškoti kitur“, – dėstė A. Kulakauskas, pridėjęs, kad Smetonos laikų idėjos šiandien nepadės.
Be to, tarp išvažiuojančių itin daug turinčių vidurinį išsilavinimą arba aukštąjį, tad Lietuvoje lieka vis daugiau pašalpų gavėjų. Emigraciją A. Kulakauskas lygino su liga ir stebėjosi, kad kalbėti apie problemą pradedama taip vėlai. „Tarsi vėžininkas, kuris apie tai, kad serga, gali kalbėti tik ligai pasiekus paskutinę stadiją“, – lygino politologas.
Emigruojama ne dėl gardesnio duonos kąsnio
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, berdama emigracijos statistinius duomenis, ragina į juos nenumoti ranka. Anot jos, net ir iš pirmo žvilgsnio sausoki duomenys gali paaiškinti ir priežastis, kodėl lietuviai taip dažnai kraunasi lagaminus ir geresnio gyvenimo ieško svetur.
„Statistiniai duomenys patikimi, nes įvedus privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, emigrantai neišvyksta apie tai nepranešę, o nedeklaravusius „išryškina“ visuotini surašymai“, – aiškino A. Sipavičienė.
Statistikos žinovė buvo tikslesnė nei K. Stoškus ir sakė, kad emigracija pagal turimus duomenis pareikalavo šeštadalio tautos. Tokia statistika Lietuvai Europos Sąjungoje užtikrina stabilią pirmąją vietą jau gerą dešimtmetį.
Londoną keičia Oslas
Tiesa, ekonominis sunkmetis pakeitė lietuvių kryptis. Jei prieš krizę beveik pusė tautiečių vykdavo į Angliją, tai šiandien Londoną keičia Skandinavijos šalys. Nors lietuviai tikina paliekantys šalį dėl ekonominių priežasčių – prisiimtų kreditų, skolų ar prarasto darbo, pagrindine priežastimi vis tik įvardijama „socialinė baudžiava“.
A. Sipavičienė neslėpė, kad lietuviai sutiktų net ir su mažesniu atlyginimu, jei tai galiotų visiems ir mažesnės algos neaplenktų vadovų ir viršininkų.
Specialistė ragino nepuoselėti tuščių iliuzijų, kad emigrantai sugrįš. „Šiandien lietuviai jau pradeda reemigruoti, tai yra, iš Londono kraustosi į Švediją, o toks judėjimas ir taip menką grįžimo galimybę dar susilpnina“, – sakė A. Sipavičienė.
Emigrantai – nelaimingesni
Negana to, viltis, kad žmonės sugrįš, griauna ir vis stiprėjantys išvažiavusių tinklai, mat lietuvių užsienyje sukurtos darbo vietos ir bendruomenės atveria lengvesnių kelių būsimiems emigrantams. Taip paskui vyrus išvažiuoja žmonos, paskui tėvus – vaikai.
Nors ir užsienyje suradę gardesnį kąsnį, vis dėlto emigrantai jaučiasi nelaimingesni nei pasilikę tėvynėje. A. Sipavičienė pridėjo, kad pervertinamas ir ekonominis emigrantų indėlis. „Emigrantų perlaidos sudaro beveik 5 milijardus litų, bet atvirkštinio pinigų judėjimo statistikos neturime“, – kalbėjo specialistė.
Ji negailėjusi kritikos, kad atsiunčiami į tėvynę pinigai tiesiog „pravalgomi“, neinvestuojami, neskatina žmonių dirbti ugdo priklausomybę gyventi tik iš perlaidų.