Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje
paskelbtame dokumente apžvelgiami žmogaus teisių pažeidimai 21-oje
Europos Sąjungos (ES) šalyje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje,
Norvegijoje ir Šveicarijoje. Rusija ir kitos posovietinės šalys
ataskaitoje nėra minimos.
BNS kalbinti Lietuvos politikos ekspertai teigia, kad politinius
oponentus persekiojantis ir demokratiškų rinkimų daug metų
nerengiantis Aliaksandro Lukašenkos režimas šiuo žingsniu rodo, jog
geriausia gynyba įsivaizduoja puolimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Baltarusijos pirmadienį paskelbta ataskaita neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu.
BNS naujienų agentūrai atsiųstame komentare ministerija pabrėžė, kad „žmogaus teisių situacijai Europos Sąjungai ir NATO šalyse įvertinti skirtas dokumentas yra parengtas šalies, kuri pati atsisako bendradarbiauti su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju žmogaus teisių klausimais“.
„Tokie Baltarusijos „vertinimai“ ir bandymas pateikti neteisingas istorijos ir kitų aplinkybių interpretacijas, prisidengiant žmogaus teisių tema, yra nepriimtini ir neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu“, - nurodė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.
Dėl represijų prieš opoziciją ir pilietinės visuomenės aktyvistus Vakarų sankcijų sulaukęs Baltarusijos režimas pirmadienį paskelbė „ataskaitą“ apie žmogaus teisių pažeidimus Jungtinėse Valstijose ir keliose dešimtyse Europos šalių, įskaitant Lietuvą.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente apžvelgiami žmogaus teisių pažeidimai 21-oje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Rusija ir kitos posovietinės šalys ataskaitoje nėra minimos.
Ataskaitos skiltyje apie Lietuvą baltarusiai išskyrė šešių
rūšių pažeidimus. Baltarusijos režimo nuomone, išraiškos
laisvė buvo apribota paskelbus nuosprendį Lietuvos žurnalistų
sąjungos vadovui Dainiui Radzevičiui dėl šmeižimo ir dėl
sovietų agresijos neigimo nuteisus Algirdą Paleckį.
Minskas „politiniu persekiojimu“ pavadino draudimą dalyvauti
rinkimuose buvusiam prezidentui Rolandui Paksui, o „rasine
diskriminacija“ pavadino nacionalistines eitynes Kaune pernai vasario
16-ąją bei Šilutės rajone atidengtą paminklą šalia atstatyto
bunkerio, kurį buvo įkūrę su sovietų okupacija kovoję Lietuvos
partizanai.
Dokumente taip pat nurodoma, kad Lietuvoje ribojama teisė į
taikius susirinkimus varžant galimybes streikuoti, kriminalinės
žvalgybos nuostatomis kišamasi į privatumą, o skurdo grėsmė
pažeidžia ekonomines ir socialines teises.
Daug žmogaus teisių pažeidimų Minskas įžvelgė ir kitose
Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, anot ataskaitos, Austrijoje toleruojama
rasinė diskriminacija ir pažeidžiamos imigrantų bei pabėgėlių
teisės, Belgijoje ribojama susirinkimų laisvė ir kišamasi į
privatumą, Kanadoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės,
Prancūzijoje kaliniai laikomi nežmoniškomis sąlygomis, Italijoje
neužtikrinamas sąžiningas teismo procesas, Nyderlanduose
diskriminuojamos moterys, Šveicarijoje paplitęs smurtas prieš
vaikus, o Jungtinėse Valstijose dėl šaudymų neužtikrinama teisė
į gyvybę.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus
pareiškė, kad šia ataskaita siekiama „atkreipti dėmesį į
žmogaus teisių pažeidimus tose šalyse, kurios tradiciškai
pristato save kaip „išsivysčiusias demokratijas“.
„Žmogaus teisių srityje kritika dažniausiai taikoma į
besivystančias šalis“, - teigia jis.
„Šis sąrašas visų pirma iliustruoja principą, jog oficialusis
Minskas geriausia gynyba įsivaizduoja esant puolimą. Tą buvo galima
pastebėti ir reaguojant į švediškų meškiukų desantą“, -
BNS sakė organizacijos „Freedom House“ padalinio Vilniuje vadovas,
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis.
Kita vertus, pasak jo, būtų galima padėkoti, kad Baltarusijos
URM stengiasi parodyti, kur kaimyninės ir kitos šalys galėtų
pasitempti, nes net ir demokratinėse šalyse esama dalykų, kuriuos
reikia taisyti.
„Pavyzdžiui, iš tikrųjų yra dar kur tobulėti dirbant su
profsąjungomis, nemaža kritikuotinų epizodų rastume ir
žiniasklaidos srityje“, - teigė V. Jurkonis.
Tačiau, pasak eksperto, esminis skirtumas yra, jog „pati
Baltarusija absoliučią daugumą tokių dalykų neigia, nors pagal
tarptautinių organizacijų vertinimus ši valstybė vertinant
žmogaus teisių situaciją yra visiškame dugne“.
„Minimos bylos prieš tam tikrus politikos veikėjus Lietuvoje
rodo kitą akivaizdų faktą, jog, skirtingai bei Baltarusijoje,
neliečiamųjų nėra. Įstatymai turi galioti ir politikams, net ir
valstybės vadovams, ko Aliaksandras Lukašenka nėra niekada patyręs.
Būtent todėl Baltarusija yra režimo valstybė – pradedant prieš
daugiau nei dešimtmetį dingusiais politiniais oponentais ar
žurnalistais, baigiant šiandien visiškai įprastu politiniu
persekiojimu, beveik totalia žiniasklaidos kontrole, visų lygių
rinkimų parodijomis, ar absurdiškais piliečių areštais už
meškiukų nuotraukas ar plojimą gatvėse“, - teigė V. Jurkonis.
Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas
dokumentą pavadino „vidaus vartojimui skirta propaganda, į kurią
reikia žiūrėti su šypsena“.
„Tai yra visiškas absurdas. Ataskaitą paskelbė autoritarinis
režimas, valdantis jau 18 metų, kur yra politiniai kaliniai - apie
ką kalbama? Ir tai labai primityvu, yra šalių, kurios tai daro
gudriau“, - BNS sakė L. Kasčiūnas.
Baltarusija Vakarų sankcijų sulaukė, kai režimas ėmėsi
represijų prieš savo oponentus po 2010 metų gruodžio prezidento
rinkimų. Tuomet buvo suimtas ne vienas A. Lukašenkos oponentas.
Vakarų vertinimu, iki šiol šalyje yra politinių kalinių.
ES dabar draudžia atvykti daugiau kaip 200 su režimu siejamų
asmenų, įšaldytos jų sąskaitos.