„Google“ kamerų bijo tie, kurie turi, ką slėpti

„Kitas žingsnis bus Google „čipai“ po oda“, - juokauja kai kurie interneto komentatoriai, reaguodami į praėjusią savaitę paskleistą žinią apie jau veikiančią „Goggle Street View“ sistemą.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

Feb 5, 2013, 11:31 AM, atnaujinta Mar 12, 2018, 1:57 PM

Turbūt retas kuris nepasinaudojo galimybe virtualiai pasivaikščioti jam žinomomis vietomis, įdėmiai apžiūrėti savo ir kaimynų langus, paieškoti „Google“ automobilio kamerų užfiksuotų pažįstamų, giminaičių ar savęs. Daugeliui tai suteikė smagią pramogą, tačiau kai kuriems sukėlė nerimą. Mūsų šalis dar vienu laipteliu priartėjo prie „panoptikono“ - situacijos, kai kiekvienas bet kada ir bet kur gali būti (nors nebūtinai yra) stebimas budrios „prižiūrėtojo“ akies.

Prancūzų mąstytojo Michelio Foucault aprašytas „panoptikonas“ baisus ne dėl to, kad tu visą laiką esi kažkieno stebimas. Jis baisus dėl to, kad tu nežinai, kada esi stebimas, o kada ne. Tu žinai tik tai, jog prižiūrėtojas turi galimybę tave stebėti bet kada. Tačiau tu pats neturi galimybės sužinoti, kada jis ja naudojasi.

Būtent dėl to tu priverstas visą laiką elgtis, tarsi būtum stebimas. Tai yra, elgtis gerai, nepažeisdamas toje sistemoje nustatytų normų. Taip, kaip vaikas, laukiantis kalėdinių dovanų ir prisimenantis visa regintį stebuklingą Kalėdų senelio žiūroną. Taip, kaip uolus tikintysis, žinantis, kad nuo Dievo nepaslėps netgi savo minčių, todėl bandantis kontroliuoti net ir jas.

Tačiau ar tikrai „panoptikonas“ yra vienareikšmiškai blogis? Kas iš tiesų būtų, jeigu visi turėtų ir „Google čipus“ po oda?

Visų pirma, būtų mažiau arba iš viso nebūtų be žinios dingusių žmonių. Pasiklydusius būtų lengva surasti, pagrobtuosius – išvaduoti, patekusiems į nelaimę – suteikti pagalbą. Alzheimeriu serganti močiutė, iš darželio išsmukęs vaikas – visų jų buvimo vieta būtų greitai nustatyta ir pasirūpinta jų saugumu.

Būtų mažiau nusikaltimų, nes nusikaltėliui praktiškai nebeliktų galimybės išsiginti, kad nebuvo nusikaltimo vietoje nusikaltimo padarymo laiku. Nebebūtų ir neteisingų apkaltinimų – nekaltiems įtariamiesiems būtų labai lengva įrodyti savo alibi.

Būtų lengva kontroliuoti rizikos grupėje esančius, nusikalsti linkusius asmenis – narkomanus, nuteistus lygtinai, potencialius teroristus, - tiesiogiai neapribojant jų laisvės.

Piliečiui, kuris nenusižengia sistemoje nustatytoms normoms, „panoptikonas“ suteiktų daugiau gero, nei blogo – visų pirma, saugumo prasme.

„Panoptikono“ nenori tie, kurie turi, ką slėpti. O slepiama visų pirma tai, kas neatitinka taisyklių, kas nusikalstama ar balansuoja ties pavojaus sau ir kitiems riba. Stebimas nenori būti nei automobilių vagis, nei iš pamokų nuolat bėgantis penktokas, nei slapta pasisvaiginti mėgstantis paauglys.

Tačiau ar blogai būtų, jeigu tokie asmenys būtų stebimi? Išloštų visi – ir jie patys, ir potencialios jų aukos, ir visa visuomenė. Tai kodėl neįrengus miestuose ir kaimuose dar daugiau kamerų, nepastačius jų ir privačiose valdose, galų gale, po oda kiekvienam neįsiuvus tų „čipų“?

Pagrindinė kliūtis yra viena švenčiausių liberalios visuomenės vertybių – asmens teisė į privatumą. Jo orumas. Bet kokia kaina.

Teoriškai, po suolu troleibuso stotelėje gulintis apsivėmęs alkoholikas yra oresnis už priverstą tvarkingai elgtis pilietį su „čipu“. Kaip ir prievartautojo auka, užklupta tamsiame skersgatvyje, kurios skriaudėjo neįmanoma surasti. Kaip ir Alzheimeriu serganti miške pasiklydusi močiutė. Visi jie orūs. Bet ar nuo to laimingesni?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.