Žaibiškai sutvarkyti dokumentai, skubi kelionė į krematoriumą užsienyje ir jokio kapo. Taip su viena savo narių atsisveikino Lietuvos Krišnos sąmonės bendrija.
„Jei tai nebūtų įvykę mūsų šeimoje, manyčiau, kad ši istorija – filmo scenarijus”, – skėsčiojo rankomis vilnietė Diana Vaškevičienė, kartu su artimaisiais bandanti išnarplioti tetos mirties aplinkybes.
Nebeliko ko laidoti
Šeimos nesukūrusi Trakų gyventoja 65-erių A. Joč mirė užpraeitą sekmadienį. Vilniuje gyvenančios jos dvi seserys apie tai sužinojo tik po dviejų dienų.
Kad mirė jos teta, D. Vaškevičienei telefonu pranešė Trakų policininkas. Moteris nustebo, kad pareigūnas paskambino jai, o ne kuriai nors mirusiosios seseriai. Tačiau vėliau paaiškėjo dar keistesnių dalykų.
Laidotuvėmis pradėjusios rūpintis seserys sužinojo, kad laidoti jau nebėra ko.
A. Joč kūną iš morgo pasiėmė Lietuvos Krišnos sąmonės bendrijos atstovai.
Paaiškėjo, kad praėjus parai po mirties palaikai buvo kremuoti Lenkijoje.
Mirties priežastis nedomino
Šios religinės bendruomenės nariai pas A. Joč buvo ir paskutinėmis jos gyvenimo minutėmis. Pensininkė mirė savo namuose.
Pranešimą apie moters mirtį gavę policijos pareigūnai jos bute rado du vyrus ir moterį.
Jie pareigūnams tikino, kad globojo sunkiai sergančią pensininkę, kuri neturi jokių artimųjų.
Tuo patikėję pareigūnai užfiksavo įvykį, o slaugytojai galėjo rūpintis laidotuvėmis.
D.Vaškevičienė išsiaiškino, kad morge nebuvo atliktas skrodimas jos tetos mirties priežasčiai nustatyti.
Į morgą atvykę asmenys tikino, kad jų globojama moteris jau seniai sirgo onkologine liga, todėl pjaustyti kūno nebėra prasmės.
Paaiškėjo, kad religinės bendruomenės atstovai per dieną sugebėjo gauti ir mirties liudijimą, ir šeimos gydytojos pažymą, kurioje buvo nurodyta, nuo kokios ligos mirė pensininkė.
Paliko butą ir santaupas
A. Joč pageidavimą kremuoti jos kūną artimieji aptiko jos rašytame testamente.
Šis dokumentas taip pat pribloškė seseris ir dukterėčias. Likus beveik dviem savaitėms iki mirties velionė testamente nurodė, kad savo butą ir santaupas palieka Lietuvos Krišnos sąmonės bendrijai.
Kad pensininkė galėtų sudaryti testamentą, bendrijos atstovai į jos namus atsivežė notarę.
Artimieji žinojo, kad A. Joč priklauso šiai bendruomenei, tačiau ji niekada nebuvo užsiminusi, jog planuoja krišnaistams palikti visą turtą.
„Mums nesvarbu, kam atiteks tetos vieno kambario butas, bet keista, kad ji mirė netrukus po to, kai parašė testamentą”, – stebėjosi jos dukterėčia D. Vaškevičienė.
Giminių pagalbos neprašė
Bendraudama telefonu su Vilniuje gyvenančiomis seserimis A. Joč prasta sveikata nesiskundė. Užpraeitų metų gruodį ji dalyvavo savo motinos laidotuvėse, su seserimis kalbėjosi ir per jos metines.
„Tame daugiabutyje visi gyvena jau daug metų ir vieni kitus pažįsta.
Keista, kad naujieji tetos prižiūrėtojai apie jos mirtį nepranešė nė vienam kaimynui”, – kalbėjo D. Vaškevičienė.
Kaimynai jai pasakojo, kad pastaruoju metu dažnai matydavo pas A. Joč ateinančius nepažįstamus vyrus.
Artimųjų pagalbos A. Joč atsisakydavo.
„Ji niekada neturėjo šeimos, buvo įpratusi gyventi viena. Kai pasiūlėme atvežti maisto, atsakė, kad yra vegetarė ir daržovių nusiperkanti pati”, – pasakojo D. Vaškevičienė.
Susidomėjo ir prokurorai
Prieš keletą dienų D. Vaškevičienė iš Trakų policijos gavo oficialų laišką, jog tyrimas dėl A.Joč mirties priežasties nutrauktas, nes ji buvo nesmurtinė.
Su advokatu pasikonsultavusi moteris kreipėsi į Trakų prokuratūrą dėl testamento sudarymo.
Seserys siekia išsiaiškinti, ar giminaitės turtas nebuvo užvaldytas apgaule.
Vieną A. Joč seserį jau apklausė pareigūnai, parodymus prokurorams davė ir Lietuvos Krišnos sąmonės bendrijos atstovas.
Moterims labiausiai skaudu dėl to, jog negalėjo A. Joč palydėti į paskutinę kelionę. Negana to, jos nežino net kur seserį planuojama palaidoti.
Laikėsi savų papročių
Gėlių girlianda puoštas A.Joč portretas vakar kabojo Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje Lietuvos Krišnos sąmonės bendrijos šventykloje. Ten tebebuvo saugoma ir urna su palaikais.
Maldininkai pelenus planuoja išgabenti į Indiją ir išbarstyti šventoje vietoje. Toks esą buvo mirusiosios noras.
Krišnaistai „Lietuvos rytui” taip pat paaiškino, kodėl buvo skubama kremuoti mirusiąją: „Pagal mūsų religijos tradicijas, kūną reikia kremuoti iki saulės laidos, o jei žmogus miršta naktį – iki saulės patekėjimo. Tačiau Lietuvoje taip greitai visko padaryti neįmanoma.”
Jie prisiminė, kad A. Joč buvo labai pamaldi. Šį tikėjimą ji išpažino šešerius metus.
Bendruomenės nariai tvirtino, jog Trakų gyventoja jau dvejus metus jų prašė padėti sudaryti testamentą, kad viskas liktų religinei bendrijai. Jų teigimu, tai pirmasis atvejis bendruomenės istorijoje.
Pelenais gali pasidalinti
Krišnaistai tikino, kad išeiti iš gyvenimo A.Joč norėjo skambant mantroms – be medikų ir šiam tikėjimui prieštaravusių artimųjų.
„Mes giedojome tris dienas, ir ji ramiai užgeso”, – pasakojo vienas šios religijos išpažinėjų.
Bendruomenės nariai teigė neradę artimųjų telefono numerių, nežinoję pavardžių, todėl negalėjo jiems pranešti apie giminaitės mirtį.
Per paskutines gyvenimo savaites, kol jie rūpinosi ligone, niekas iš giminių A.Joč neskambino ir jos neaplankė.
Seserų skambučio krišnaistai sulaukė tik tuomet, kai kūnas buvo jau kremuotas.
Jie kvietė seseris kartu prisiminti mirusiąją praėjus savaitei po jos mirties, tačiau moterys neatvyko į joms nepriimtinas apeigas.
„Jei artimieji labai norėtų, mes galime palikti dalį pelenų, kad galėtų juos palaidoti. Bet testamentu esame įpareigoti nugabenti juos į šventą vietą”, – išeities ieškojo vienas bendruomenės atstovų.
