Naujajame parlamente vaikiną užgriuvo darbai, kasdien tenka bendrauti su daugybe moksleivių, todėl puikuotis naujomis pareigomis nėra galimybių.
Kaip ir šešetas šias pareigas ėjusių jo pirmtakų, J. Vaidelis viliasi, kad sukaupta organizacinė ir bendravimo patirtis pravers studijuojant. Gimnazisto ateities tikslas – politologijos mokslų studijos.
– Kaip pasijutai tapęs prezidentu? Ar sulaukei išskirtinio dėmesio, kaip reagavo pažįstami bendraamžiai?
– Mano bendravimas, draugų būrys tikrai nepasikeitė. Panašios veiklos patirties turiu: vadovauju mūsų gimnazijos mokinių tarybai. Tačiau dabar liko dar mažiau laisvo laiko.
Anksčiau galbūt buvau labiau užsidaręs savo interesų rate, o dabar tenka bendrauti su daugybe motyvuotų jaunų žmonių iš visos Lietuvos.
Džiaugiuosi sutikęs gausybę bendraminčių, atsivėrė daugiau galimybių, tačiau išryškėjo ir daugiau problemų.
Jau kandidatuodamas į LMP prezidentus neįsivaizdavau savo darbo be komandos. Parlamente mūsų – apie 95 aktyvūs žmonės, bendraujame ir su kitomis jaunimo organizacijomis.
Moksleiviai pastebi problemas savo mokyklose ir nevengia apie jas kalbėti: gaunu laiškų, kuriuose tiesiog klausiama žmogiško patarimo, konsultuojamasi dėl dešimtokų egzaminų tvarkos.
Pasitaikė klausimų, kuriems reikėtų rimtų diskusijų. Tarkime, ar jaunimas tolsta nuo religijos? Galima spėti, kad jauniems žmonėms rūpi daugybė dalykų. Stengiamės atsiliepti į visas keliamas problemas, ieškoti būdų įgyvendinti siūlomas idėjas. Bendraujame – vadinasi, esame ne veltui.
– LMP prezidento rinkimuose pabrėžei dvi pagrindines užduotis: žalingų įpročių prevencijos ir moksleivių vasaros užimtumo. Kaip jas žadi spręsti?
– Vienas artimiausių tikslų – pasiekti, kad ant cigarečių pakelių būtų pradėtos klijuoti atgrasančios nuo šio žalingo įpročio iliustracijos.
Tarptautinė patirtis ir atlikti tyrimai rodo, kad nepatrauklūs, bauginami rūkymo padarinių vaizdai dalį žmonių, ypač jaunimo, iš tiesų atgraso nuo rūkymo. Tai būtų veiksmingesnė priemonė, negu skelbti perspėjamus užrašus.
Siekiame pagyvinti diskusijas apie jaunimo galimybes įsidarbinti. Neteisinga, kad jauni žmonės per vasaros atostogas gali užsidirbti tik išvykę į užsienį.
Pokalbiai su ūkininkais padrąsino: nekvalifikuotiems, nesunkiems darbams – braškėms skinti, daržams ravėti – reikia pagalbininkų. Vadinasi, darbų galima surasti. Kita vertus, galbūt vyresnių klasių moksleiviai galėtų dirbti ne tik vasarą.
Ketiname tartis su verslininkais, gamybos įmonių vadovais.
Jeigu jie sutiktų priimti į darbą jaunų žmonių, šie galėtų ne tik užsidirbti, bet ir įgytų vertingos patirties.
Tokiam tikslui tinka ir savanorystė. Štai gavome kvietimą iš „Maisto banko” – ieškosime aktyvių moksleivių ir bandysime prisidėti prie šios organizacijos iniciatyvos.
Ieškosime ryšių su benamių gyvūnų globos organizacijomis. Žinome, kad labai stinga savanorių socialinėms paslaugoms. Tai sritys, kuriose jaunos rankos galėtų būti labai naudingos.
– Ar prezidento postas padėjo išryškinti daugiau spręstinų problemų?
– Būtina ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą. Valstybinių švenčių minėjimuose jaunų veidų beveik nematyti.
Galbūt reikia rengti daugiau paskaitų, diskusijų, kviesti pasidalyti įdomiais prisiminimais istorinių įvykių liudytojus.
– Galbūt vertėtų ieškoti jaunam žmogui artimesnių tokių renginių formų ir santūrius minėjimus pakeisti džiugiomis šventėmis?
– Sunku įsivaizduoti linksmą šventę Sausio 13-ąją, kai minima Laisvės gynėjų diena. Tai diena, pakeitusi visos valstybės gyvenimą. Antroji reikšminga data – Kovo 11-oji. Manau, jas reikėtų paminėti tradiciškai.
Kita vertus, Vasario 16-ąją minimos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, kaip šventės, sampratą reikėtų keisti. Kaip tai padaryti? Labai norėtume, kad pasiūlymų pateiktų patys moksleiviai. Mūsų parlamento švietimo reikalų komitetas kai kurias idėjas jau svarsto.
– Ar palaikote ryšius su ankstesniais parlamentarais, kokių jų patarimų dažniausiai prireikia?
– Nuolat bendraujame su ankstesniojo parlamento nariais, todėl galiu spėti, kad ši veikla jiems buvo labai įdomi ir svarbi. Jie yra geriausi patarėjai.
Moksleiviai neslepia, kad veikla parlamente visiškai pakeitė jų gyvenimą.
Nuolat pasikalbame su ankstesniuoju parlamento pirmininku Pauliumi Kazakevičiumi. Jis yra sakęs: kiek šiai veiklai atiduosi pastangų, patirties ir idėjų, tokio atlygio ir sulauksi.
