Po muitinės pamatais tiksi korupcijos bomba

Kontrabandos medžiotojai patys buvo sumedžioti viešuosius pirkimus tikrinančių specialistų. Muitininkai neteisėtai mokėjo milijonus litų verslininkams, kurie automobilių stovėjimo aikštelėse saugojo sulaikytus automobilius.

Daugiau nuotraukų (1)

Dovydas Pancerovas

Feb 15, 2013, 8:47 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 7:39 PM

Bendrovė „Sauda“ pastaruosius pastaruosius penkerius metus buvo itin glaudžiai susijusi su muitininkais. Verslininkai saugo sulaikytas transporto priemones. Pavyzdžiui, vilkikus su kontrabandinėmis prekėmis.

Tie verslininkų ir muitininkų ryšiai yra tokie stiprūs, kad dėl jų buvo pažeidinėjami net įstatymai. Kita bendrovė, kuri pabandė pasiūlyti savo paslaugas kontrabandos medžiotojams, buvo greitai išspirta.

Prieš mėnesį Muitinės departamento ir bendrovės „Sauda“ sutartį pradėjo nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Specialistai aptiko tokių pažeidimų, dėl kurių sandoris net negalėjo būti sudarytas. Liudininkai pasakojo, kad muitininkų ir „Saudos“ bendradarbiavimas sukėlė įtarimų ne tik dėl neskaidriai panaudotų valstybės pinigų.

Sutartis – neparemta jokiais teisės aktais

Ši istorija prasidėjo dar 2008 metų gegužę. Tada Panevėžio teritorinė muitinė sudarė sutartį su bendrove „Sauda“. Verslininkams buvo patikėta savo automobilių stovėjimo aikštelėse saugoti muitininkų sulaikytas transporto priemones. Kitaip tariant - kontrabandininkų ir pažeidėjų automobilius.

Tą sutartį nagrinėję VPT specialistai nustatė labai daug pažeidimų. Jie buvo daromi jau tada, kai su verslininkais dar net nebuvo sukirsta rankomis.

Pavyzdžiui, rinkdamiesi kas sergės sulaikytus automobilius, Panevėžio muitininkai paskelbė supaprastintą atvirą konkursą. Tai buvo pirmasis Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Mat, supaprastinti konkursai skelbiami tik pasirašinėjant mažos vertės sutartis. O šiuo atveju, muitininkai verslininkams per trejus metus sumokėjo beveik 2 mln. 250 tūkst. litų.

Viešųjų pirkimų specialistai pabrėžė, kad jau vien dėl šios priežasties Panevėžio teritorinės muitinės ir bendrovės „Sauda“ sandoris buvo niekinis. Jis buvo neteisėtas nuo pat pirmos akimirkos.

Be to, Panevėžio teritorinės muitinės ir bendrovės „Sauga“ sutartyje nebuvo numatyta, kad verslininkai turi pateikti garantiją, jog įvykdys visus savo įsipareigojimus. Paprastai tai būna pinigų suma arba draudimo bendrovės garantinis raštas.

Šie pažeidimai buvo tik pradžia.

Verslininkams - milijonai iš valstybės biudžeto

Muitininkų ir verslininkų sutartis dėl sulaikytų automobilių saugojimo nutrūko 2011 metų liepą. Ji galiojo 36 mėnesius. Tuo metu Panevėžio teritorinė muitinė jau buvo prijungta prie Kauno teritorinės muitinės.

Nors sutartis pasibaigė, tačiau Kauno teritorinė muitinė rado būdą, kaip pratęsti sandorį su bendrove „Sauda“. Buvo sudarytas neįprastas susitarimas (ne sutartis. - Red.), kuris neatitiko įstatymų ir taisyklių.

Muitininkai paskelbė viešojo pirkimo konkursą, per kurį turėjo būti išrinkta nauja bendrovė, saugosianti sulaikytus automobilius. Tuo pačiu metu teisėsaugininkai nusprendė dar kartą rankomis sukirsti su „Sauda“. Nuspręsta, kad tie verslininkai toliau teiks paslaugas, kol bus pasirašyta sutartis su konkursą laimėsiančia bendrove.

Muitinės departamentas nuo 2011 metų liepos 1 dienos iki 2012 metų spalio 1 dienos paslaugas pirko iš bendrovės „Sauda“. Lietuvos muitinė neturi nei sąlygų, nei resursų pati transportuoti ir saugoti sulaikytas transporto priemones“, - taip savo sprendimą aiškino Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė.

VPT pabrėžė, kad toks susitarimas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus. Šitas sukirtimas rankomis buvo neteisėtas.

Pagal šį, jokiais teisės aktais nepagrįstą, susitarimą muitininkai bendrovei „Sauda“ sumokėjo daugiau nei 2 mln. 950 tūkst. litų. Kitaip tariant – per 15 mėnesių iš neteisėto susitarimo verslininkai uždirbo daugiau, nei iš 36 mėnesius trukusios sutarties.

Nuo 2008 iki 2012 metų bendrovė „Sauda“ iš valstybės biudžeto gavo beveik 5 mln. 200 tūkst. litų. VPT nuomone, tie pinigai buvo panaudoti neskaidriai.

Tai nevienintelė šios istorijos dalis.

Konkurentai buvo išspirti

2011 metų lapkričio mėnesį Kauno teritorinės muitinės paskelbto viešojo pirkimo konkurso rezultatai buvo netikėti. Mažiausią kainą pateikė ne ilgamečiai muitininkų partneriai „Sauda“. Konkursą laimėjo bendrovė „Tomadas“. Šitiems verslininkams turėjo būti patikėtas sulaikytų automobilių sergėjimas.

„Žinome, kaip Lietuvoje vyksta viešieji pirkimai, todėl nusprendėme apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų veiksmų. Mes savo pasiūlymą pateikėme likus dešimčiai minučių iki vokų atplėšimo. Kai paaiškėjo, kad mes pasiūlėme mažiausią kainą ir laimėjome konkursą, visi buvo labai nustebę“, - portalui lrytas.lt pasakojo bendrovės „Tomadas“ vadovė Ada Pocė.

Tačiau sutartis su verslininkais buvo sudaryta ne iš karto. Ilgamečiai tų paslaugų teikėjai „Sauda“ apskundė konkurso rezultatus teismui. Temidės tarnai nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – Kauno teritorinei muitinei buvo draudžiama sudaryti sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Tomadas“.

Po aštuonis mėnesius užsitęsusių teisminių ginčų sutartis galiausiai buvo sudaryta 2012 metų spalio 2 dieną. Tačiau Muitinės departamentas nusprendė tą sutartį nutraukti. Kodėl?

„Bendrovė „Tomadas“ po sutarties pasirašymo pakeitė sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikšteles, kurios buvo pasiūlytos per konkursą. Keisdama pasirašytos sutarties sąlygas ši bendrovė pažeidė viešųjų pirkimų principus.

Įstatymas numato, kad negali būti keičiamos esminės sutarties sąlygos: sutarties objektas ir kaina. Transporto priemonių saugojimo vietų pakeitimas yra esminės sutarties sąlygos pakeitimas“, - į raštu suformuluotus klausimus atsakė Muitinės departamento atstovė spaudai G. Vitkauskaitė.

Kodėl bendrovė „Tomadas“ nusprendė pakeisti automobilių saugojimo aikšteles?

„Sutartis yra sudaroma tik trejiems metams, todėl savų aikštelių pirkti neapsimoka. Mes susitarėme su tinkamų stovėjimų aikštelių savininkais Vilniuje, Panevėžyje ir Marijampolėje dėl nuomos. Kaune turime savo aikštelę.

Tačiau, dėl teismų, sutarties pasirašymas buvo atidėtas maždaug aštuoniems mėnesiams. Savaime suprantama, kad dalis aikštelių savininkų negalėjo tiek ilgai laukti mūsų užsakymo, todėl sudarė sutartis su kitomis bendrovėmis. Mes raštu informavome Muitinės departamentą, kad automobiliai bus saugomi kitose aikštelėse, tačiau paslaugų kaina dėl to nesikeis“, - paaiškino verslininkė A. Pocė.

Sutartis su bendrove „Tomadas“ buvo nutraukta maždaug po mėnesio. Sulaikytas transporto priemones vėl pradėjo saugoti „Sauda“.

Nustebino tvarka muitinėje

Kodėl muitininkai taip vertino bendrovės „Sauda“ partnerystę? „Mes neturime jokių įrodymų, todėl negalime kalbėti apie kažkokią kontrabandą. Tačiau per tą laikotarpį, kai teikėme paslaugas, patekome į keletą keistų situacijų“, - prisiminė „Tomadas“ direktorė A. Pocė.

Pavyzdžiui, 2012 metų spalio 14 dieną ši bendrovė gavo netikėtą prašymą. Muitinės departamento pareigūnas pasakė, kad vienas iš sulaikytų vilkikų turi būti pertemptas iš „Tomado“ aikštelės į „Saudos“.

„Mums buvo pasakyta, kad tą vilkiką turi dar kartą patikrinti kriminalistai. Mes paklausėme, kodėl jie to negali daryti mūsų aikštelėje? Bet aiškaus atsakymo taip ir nesulaukėme“, - pasakojo „Tomadas“ vadovė A. Pocė.

„Vilkikas buvo perduotas bendrovei „Sauda“, nes „Tomado“ saugojimo aikštelėje muitinės tyrėjai neturėjo būtinų techninių sąlygų atlikti detalų vilkiko tikrinimą“, - situaciją aiškino Muitinės departamentas.

Tokių keistų situacijų buvo ne viena.

„Buvo toks atvejis, kad mes gavome užsakymo dokumentus. Turėjome į savo aikštelę nugabenti kelis sulaikytus lengvuosius automobilius. Kai mūsų vairuotojas ten nuvyko, jam buvo pasakyta, kad tuos automobilius jau nutempė „Saudos“ darbuotojai. Tai labai keista“, - svarstė verslininkė A. Pocė.

Šitos situacijos paradoksalumą galima suvokti, žinant kokį darbą atlieka automobilius sauganti bendrovė.

Sulaikę kontrabandininkų ar pažeidėjų automobilį, muitininkai praneša tai bendrovei per kiek laiko reikia jį nutempti – skubiai ar per tris darbo dienas. Gavę užsakymo dokumentus, verslininkai nusiunčia savo vairuotoją į tą pasienio postą. Koks asmuo atvyks paimti sulaikytų automobilių - pranešama iš anksto. Muitininkai turi patikrinti to žmogaus tapatybės dokumentus. Įsitikinę, kad tai yra būtent tas vairuotojas, kuris turėjo atvykti, jie perduoda sulaikytą automobilį ir priėmimo-perdavimo aktą.

„Kokiu pagrindu jie nutempė tuos automobilius? Matyt, jie pažinojo tą „Saudos“ darbuotoją, todėl net netikrino dokumentų. Šitas atvejis labai gerai atspindi, kokia tvarka yra muitinės sistemoje“, - sakė bendrovės „Tomadas“ vadovė A. Pocė.

* * *

Savo išvadose VPT nurodė, kad Muitinės departamentas privalo paskelbti naują viešąjį pirkimą ir išrinkti kitą bendrovę, kuri teiks saugojimo paslaugas. „Mes atsižvelgėme į VPT pastabas ir ištaisėme klaidas. Stengiamės, kad šį kartą viskas būtų gerai“, - portalui lrytas.lt sakė Muitinės departamento atstovė spaudai G. Vitkauskaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką – ar gali kandidatuoti?