„Yra susirūpinusiųjų, kad Lietuvoje atgimsta pilietinis ir patriotinis susipratimas, kad žmonės telkiasi, yra pasiryžę nesitraukti iš pasirinkto laisvės kelio. Visokių yra susirūpinimų – kaim kam rūpi, kad renkasi jaunimas į patriotines eitynes, kad ten gali prisišlieti koks nors būrelis asmenų, kuriems plaukai neauga, dėl to nereikėtų labai jaudintis. Gal ataugs ir plaukai“, - šeštadienį iš Signatarų namų balkono Vilniuje sakė V. Landsbergis.
„Prisimenant tas eitynes pirmais kartais, kai ėjo, prisiplakdavo kartais koks specialus būrelus, kuris prieš televizijos kameras būtinai surikdavo: „juden raus“.
Turėjo būti aišku, kad tai kontoros pasamdyti provokatoriai. Jeigu būtume turėję veiksnų Valstybės saugumo departamentą, gal būtų pasikvietę tuos jaunuolius ir paklausę, kur studijavote mokate vokiečių kalbą, kokių žodžių dar mokate, ar tik tuos jus išmokė ir pamokėjo, - kalbėjo politikas. - (...) Man atrodo, patys eitynių dalyviai susivokė ir tokių neįsileidžia, seniai turėjo susiprasti ir tokius išmesti.“
V. Landsbergis prisiminė, kad Sąjūdis kurti demokratinę Lietuvą kvietė visus žmones. Jis tvirtino, jog dabar nereikėtų naudoti šūkių, „kurių istorinė prasmė pasikeitė, ir jie būtų užgaulūs greta einančiam kitos tautybės kaimynui“.
Politikas taip pat užsiminė, kad eitynės galėtų būti rengiamos ne tik Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, bet ir prieš rinkimus.
„Šūkis, kurį neseniai mačiau „Didžiuojasi, kad esu lietuvis“, - visai neblogas, bet galėtų būti papildytas - „Didžiuojuosi, kad esu nekvailas lietuvis ir ateinu balsuoti“. Labai praverstų tokios eitynės prieš rinkimus“, - teigė V.Landsbergis.
Šeštadienį Kaune Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga rengia patriotines eitynes. Tokios eitynės planuojamos ir Vilniuje kovo 11 dieną.
Pernai tradicinėse nacionalistinėse eitynėse minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną dalyvavo apie apie 900 žmonių.
Nešina valstybinėmis trispalvėmis minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, tačiau kai kurie žmogaus teisių gynėjai sukritikavo vėl skambėjusį šūkį „Lietuva lietuviams“ ir skustagalvių dalyvavimą eisenoje.
Daugiausia kritikos eitynės sulaukė 2008 metais, kai jose buvo skanduojami antisemitiniai šūkiai.
Šeštadienį Lietuvoje minimos 95-osios valstybės atkūrimo metinės. Tradiciškai iš Signatarų namų balkono kreipdamasis į gyventojus, buvęs Aukščiausiosios Tarybos vadovas retoriškai klausė, kuo galėsime pasigirti, minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Dar penkeri metai ir bus šimtas. Ko būsime pasiekę? Gal pasigirsime, kad čia pat, už Europos vidinės sienos, Seinų žemėje, užsidarė paskutinė lietuviška mokykla? Suprantame, kad kaimynų šalis neturtinga, neišgali, bet gal mūsų Vyriausybė ras porą milijonų padėti ir Lenkijai, ir mūsų tautiečiams. Arba nepakenktų ir valios per visą pasaulio lietuviją pasaulyje susimesti, bet neleisti, kad užgestų“, - kalbėjo V.Landsbergis.
Šią savaitę Lenkijos lietuvių bendruomenė pranešė, kad žengtas pirmas žingsnis uždarant tris pagrindines lietuviškas mokyklas Punske. Vietos savivaldybė teigia neturinti lėšų šioms mokykloms išlaikyti.
Šiemet sukanka 95 metai, kai 1918 metų vasario 16-ąją dvidešimt Jono Basanavičiaus vadovaujamos Lietuvos Tarybos narių pasirašė aktą, paskelbiantį, jog atkuriama nepriklausoma, demokratiška Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
