Plėšikai, vagys. Tai girdėdami privačiai dirbantys medikai priversti nuleisti akis, nes diskusijose apie jų paslaugas minimi vien pinigai.
Iš tiesų privati medicina neišsiverčia be investicijų ir dabar. Bet iš kur jų gauti?
Antai naujo reabilitacijos centro statyba Druskininkuose nepajudėjo iš vietos, nes investuotojai sustabdė savo planus. Sutapimas: tai atsitiko V. Andriukaičiui stojus prie sveikatos politikos vairo.
„Negalime kalbėtis su bankais, nes rytoj ministras gali pasakyti, kad mūsų nebereikia”, – kalbėjo konsultacinių klinikų tinklo „Medea” Druskininkuose, Alytuje ir Šilutėje vadovė Jūratė Dambravienė.
Ministras nesiteikia kalbėtis
Maždaug 890 tūkst. žmonių gydosi kreipdamiesi į šeimos gydytojus, tai sudaro 26 proc. gyventojų, nors 2000-aisiais, sveikatos reformos pradžioje, siekta, kad šis rodiklis sudarytų 60 procentų.
Sveikatos apsaugos ministras kone kasdien susitinka su poliklinikų, rajoninių ligonių vadovais, o privačių medicinos centrų atstovus tiesiog ignoruoja.
„Mus kaltina, kad apvagiame ligonines, bet V. Andriukaitis mūsų nepriima. Kreipėmės į jį sausio viduryje, bet aptarti jokių reikalų negalime”, – skundėsi Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
Nėra ypač svarbių klientų
Iki kovo mėnesio teritorinės ligonių kasos turi pasirašyti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis, bet niekas dar nematė net sutarčių projektų.
Ministras siūlo privačioms gydymo įstaigoms konkuruoti dėl tų paslaugų, kurių neapsimoka teikti valstybinėms įstaigoms.
Pavyzdžiui, paskambinus į valstybinę ligoninę eilė tyrimams sudaroma keletui mėnesių į priekį. Kai žmogus prisistato, jog yra verslininkas ir sumokės už tyrimus, vieta jam dažniausiai atsiranda.
Medicinos diagnostikos centre, kur taip pat atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, nėra ypač svarbių pacientų, todėl norint papildomai ką nors ištirti, reikia ilginti mediko darbo dieną.
Neoficialūs mokėjimai valstybinėse gydymo įstaigose skatina šešėlinę ekonomiką, o privačiose klinikose to nėra.
L. Paškevičius įsitikinęs, kad labiausiai prie korupcijos medicinoje prisideda viešasis sektorius: „V. Andriukaičio mintis, kad įprotis dėkoti gydytojui yra mūsų kultūros dalis, nėra teisinga. Peržengus privačios klinikos slenkstį nelieka šio įpročio.”
Dėl tyrimų laimi pacientai
Brangių tyrimų, kurie rodo medicinos pažangą, skaičius irgi užkliuvo sveikatos apsaugos ministrui. Jis ne kartą teigė, kad gydytojai pernelyg dažnai skiria brangių ir nereikalingų tyrimų.
„Iš visų sausį atliktų tyrimų net 97 proc. tirtų pacientų buvo nustatyta diagnozė ir tik 3 proc. atvejų nebuvo rasta jokios patologijos. Tad ar galima sakyti, kad brangūs tyrimai atliekami tik dėl tyrimų?” – kalbėjo J. Dambravienė.
Anot konsultacinių klinikų tinklo „Medea” vadovės, jei ji būtų ministrė, paspaustų verslininkams ranką – juk atlikus daugiau tyrimų laimėjo pacientai.
Įkainiai – tie patys
Lietuvoje netrūksta kompiuterinės tomografijos įrangos. 22 aparatai milijonui gyventojų – toks yra Europos vidurkis. Lietuvoje šis skaičius – 18. Bet didžioji dalis šios įrangos morališkai pasenusi.
Kompiuteriniai tomografai privačiose gydymo įstaigose keičiami kas penkerius metus.
Pavyzdžiui, Medicinos diagnostikos centras įsigijo jau šeštą tokį aparatą. Jis yra 128 sluoksnių, skleidžia 64 proc. mažiau radiacijos.
Tyrimo įkainiai tie patys – nesvarbu, ar pacientas tirtas senu aparatu, ar gerokai brangesniu.
Konkuruoti vis sunkiau
Privačiai dirbančių medikų nuomone, sąžiningos konkurencijos principus valstybė pažeidžia ir dotuodama savivaldybėms priklausančias gydymo įstaigas. Joms atitenka lėšos iš įvairių investicinių programų.
O privatūs medicinos centrai stato, remontuoja pastatus, įsigyja įrangos iš savo ar skolintų lėšų.
Lietuvoje skatinamos valstybinės gydymo įstaigos
* ES šalyse privatus sektorius medicinoje sudaro 30–60 proc., Lietuvoje – apie 7 proc.
* 2004–2013 m. valstybinėms gydymo įstaigoms Lietuvoje teko 1,055 mlrd. litų, o privačioms – 43 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos.
* 2005–2012 m. valstybinės gydymo įstaigos gavo 1,2 mlrd. litų iš investicinių programų, o privačios – nieko.
Seimas atmetė ministro pateiktas pataisas
* Seimas sausį nepritarė V. Andriukaičio teiktoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis būtų buvusios pakeistos tarp ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo sąlygos.
* Prezidentė D. Grybauskaitė idėją, kad Ligonių kasų pinigai neturėtų būti skiriami privačioms įstaigoms, apibūdino kaip „šiek tiek juokingą” ir sakė, jog tai būtų grįžimas į sovietinius laikus.
* „Sistemą būtina pertvarkyti. Reikia visur įvesti normalias procedūras, taisykles, standartus, sutvarkyti valdymą, vadybą”, – savo poziciją gynė V. Andriukaitis.
