„Prašome ženkliai padidinti policijos ir specializuotų pagalbos centrų finansavimą. Dramatiškai sumažėjo kreipimųsi dėl smurto namuose, yra moterų žūčių protrūkis. Vadinasi, apsauga neveikia.
Žmonės nebepasitiki valstybe. Reikalaujame, kad kuo greičiau būtų imtasi priemonių, prašome paduoti kraujo į sistemą – pinigų. Valstybė turi prisiimti atsakomybę. Ką reiškia priimti įstatymą ir nepriskirti jam biudžeto? Kodėl tai tęsiasi jau antrus metus iš eilės?“, - piktinosi koalicijos prezidentė Lilija Henrika Vasiliauskienė.
Ji kritikavo valstybę, kad priėmusi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nesuplanavo, iš ko tai bus finansuojama.
„Policininkai sunkiai dirba, jiems krūvis labai padidėjo. Valstybė nenumatė lėšų policijos darbo krūvio išaugimui. Mes palaikome policiją, tik labai norime, kad ir jie susidėliotų prioritetus“, - kalbėjo L. H. Vasiliauskienė.
Ji kritikavo policiją, kad ši vengia pranešti specializuotos pagalbos centrams apie mušamas moteris.
„Specializuotiems centrams apie smurtą šeimoje policija praneša tik su nukentėjusiosios žinia. Moterys turi duoti raštišką sutikimą. Jos būna išgąsdintos, ypač kaimiškuose rajonuose bijo, kad jų kontaktai pateks dar kam nors“, - aiškino visuomenininkė.
Jos teigimu, buvo atvejų, kai apie smurtą šeimoje policijai buvo žinoma 5 metus, tačiau nė vienas specializuotas centras negavo informacijos apie tai.
Taip pat, anot L. H. Vasiliauskienės, policininkams trūksta žinių, kada moteriai, gyvenančiai su smurtautoju, gresia didžiausias pavojus.
„Pavojingiausia situacija moteriai, kai ji mėgina išsiskirti su smurtautoju. Kai moteris daro ryžtingus žingsnius. Vienu iš nužudymo atveju smurtautojui kitą dieną turėjo įsiteisėti nuosprendis. Priskirti tokiam iškvietimui žemiausią pavojingumo lygį yra neišmanymas“, - sakė asociacijos Vilniaus Moterų namų-krizių centro vadovė.
Dažniausiai smurtauja intymūs moterų partneriai – sutuoktiniai ir sugyventiniai. 14 proc. atvejų prieš pagyvenusio amžiaus moteris smurtauja jų sūnūs.
„Norėtųsi, kad valstybė nustotų taupyti moterų žūčių ir našlaičių ašarų sąskaita. Turėtų būti įdiegtas apsaugos nuo smurto orderis. Policija jį turėtų išduoti čia pat, įvertinus situaciją. Žaliąją orderio dalį turėtų gauti auka, raudonąją – smurtautojas. Orderyje turėtų būti išdėstytos abiejų pusių teisė ir atsakomybės“, - sakė L. H. Vasiliauskienė.
Specializuotos pagalbos centrams taip pat reikėtų didesnio finansavimo. Tai – institucijos, kurios pačios susisiekia su moterimi. Jos kalbasi su konkrečia smurto auka ir vertina, kokios pagalbos jai reikia. Pagal nukentėjusiosios poreikius, centras padeda rasti pagalbą – vietą, kur gyventi, psichologo konsultacijas ar kitokią.