Pavyzdžiui, tokį terminą kaip „vakariniai posėdžiai” būtinai reikėtų pakeisti „popietiniais posėdžiais”. Mat vakarinių posėdžių jau seniai nebėra ir kažin ar bus bent artimiausiu metu.
Rytiniai posėdžiai dar surengiami, o štai vakarinių jau neįstengiama. Tad kam klaidinti visuomenę ir dar neapsiplunksnavusius Seimo naujokus?
Kad įsitikintume, jog vyksta tik trumpi popietiniai pasisėdėjimai, pakaktų užmesti akį į visų savaičių nuo pat naujosios Seimo sesijos pradžios plenarinių posėdžių darbotvarkes ir protokolus.
Žinoma, mėgstantiems spartų darbą tokia veikla – vienas malonumas. Papietavę tautos išrinktieji vadinamajame vakariniame posėdyje visus klausimus apsvarsto per valandą ar pusantros ir iškrinka kas sau.
Tiesa, buvo pora kartų, kai paplušėta – baisu pasakyti – net iki maždaug 18 valandos. Ta pati vėluma numatyta ir šios savaitės darbotvarkėse. Tačiau jose surašyti klausimai – formalus techninis popierizmas. Tai leidžia drąsiai spėti, kad ir šį kartą parlamentarai nepersidirbs.
Nieko keista, kad toks rojus jau susuko net kiečiausias galvas. Antai Seimo koridoriuose kai kurie konservatoriai visa burna plyšauja eisią pas socialdemokratus, nes jų valdžia – tikras poilsis.
O kol kas, aišku, poilsiauja ir patys opozicijos atstovai.
Neturėdami ko rimtai pastumdyti ar papešioti, dabar, vargšai, turi smagintis bent tuo, kad stumdosi tarpusavyje.
Štai konservatoriai net šešėlinės Vyriausybės postų niekaip neišsidalija ir jos pristatymą atidėjo iki premjero sugrįžtuvių iš saulėtosios Ispanijos salos.
Jei atostogauti, tai atostogauti – visiems.
