Maišelius lietuvis palikdavo prie šimtų namų durų, o suaukotus drabužius siųsdavo į Lietuvą, kur jie būdavo parduodami dėvėtų drabužių turguose.
D. Kaminskas apsimetinėjo ir labdaros rinkėju krūties vėžio paramos fondui. Per devynis mėnesius jam pavyko surinkti 35 tūkst. svarų „labdaros“.
Lietuvis buvo sučiuptas, kai prekybos standartų pareigūnus užplūdo skundai iš sunerimusių Dorseto, Viltšyro ir Vakarų Midlandso gyventojų. Žmonės pastebėjo, kad ant minėtų maišelių vietoj „Barnardo's“ parašytas „Bernhardos“.
Už rankos sučiuptas D. Kaminskas bandė pareigūnus tikinti, kad taip vadinasi bažnyčia Lietuvoje.
Sukčius veikė per savo kompaniją „Sparko Ltd“. Sukčiavimo schemą jis sugalvojo, kurį laiką padirbęs tikru labdaros rinkėju.
Lietuvis kompaniją įkūrė 2010 m. balandį ir nusamdė tris darbuotojus, kurie turėjo dėlioti prie namų ir rinkti maišelius.
Jo maišeliai buvo žalios spalvos, kaip tikrieji labdaros rinkėjų maišeliai, ant jų buvo išspausdintos ir panašios frazės.
D. Kaminskas prisigamino ir maišelių su rožiniu kaspinu, kuris paprastai siejamas su krūties vėžio prevencijai skirta labdaringa veikla.
Jis naudojo lietuviško Agnės Zuokienės įkurto krūties vėžio paramos fondo „Azzara“ prekinį ženklą.
Buvo teigiama, kad kiekviena tona surinktų drabužių labdarai atneš 50 svarų sterlingų.
Tačiau prokurorai išsiaiškino, kad Lietuvoje D. Kaminskas už drabužių kilogramą uždirbdavo apie pusę svaro (2 litus).
Atlikus kratą jo kompanijos būstinėje, buvo rasta tūkstančiai padirbtų maišelių. Konfiskuotame nešiojamajame kompiuteryje buvo rasti 38 skirtingų labdaros įmonių maišelių pavyzdžiai.
Advokatas, gindamas lietuvį, paminėjo, kad jis turi partnerę ir dviejų mėnesių kūdikį.
Parengė Jurgita Noreikienė
