Vilniaus Šv.Jono Bosko bažnyčios klebonas salezietis iš Italijos Alessandro Barelli sako, kad, priešingai nei apsišaukėliai stebukladariai, Jėzus įrodė savo dieviškumą, jis vienintelis padarė tai, kas kitiems iki šiol neįmanoma.
Todėl dvasininkas kviečia išsaugoti džiaugsmą ir viltį, kurią duoda prisikėlęs Kristus, nes net didžiausias skeptikas trokšta, kad Velykų stebuklas būtų tiesa.
– Ką Velykos reiškia tikintiesiems? Kokia tai šventė? – pasiteiravau A. Barelli.
– Tikintiesiems Velykos yra didžiausia liturginių metų šventė. Per Velykas minime Kristaus prisikėlimą. Kodėl tai kertinis akmuo, ant kurio pastatytas mūsų tikėjimas?
Šv. Paulius pripažino – jei Kristus nėra prisikėlęs, mūsų tikėjimas tuščias.
Tai didžiausias Jėzaus stebuklas, nes padarytas ne kitam žmogui, o sau. Iki šiol nė vienas žmogus nėra prisikėlęs. Buvo prikeltųjų, bet prisikėlusių – vienintelis Jėzus.
Tikėjimas Prisikėlimu yra riba tarp tikėjimo ir netikėjimo. Jėzus prisistato ne kaip gyvenimo mokytojas, filosofas ar laimės kelio išradėjas.
Jis prisistato kaip Dievo Sūnus, kaip Išganytojas, kuris prisiėmė žmogaus kaltybę.
Bet kas gali prisistatyti kaip nori. Tačiau paskui reikia savo žodžius įrodyti.
Jėzus įrodė, kad yra ne tik žmogus, bet ir Dievas.
Jo apreiškimas apie Dievą yra teisingas, nes jis laimėjo prieš mirtį.
Krikščionims Velykos yra didžiulė pergalė. Jie džiaugiasi dėl Prisikėlimo, nes Jėzus yra mistinio kūno galva, o mes – jo nariai. Kur mūsų galva, ten ir mes.
Jėzus prisikėlė, jis yra amžinybėje, kartu su juo – ir visi, kurie jį priima. Tai yra mūsų pašaukimas ir likimas. Todėl krikščionis negali nešvęsti pergalės prieš mirtį, blogį, nuodėmę.
– Kaip Velykas švęsti siūlytumėte netikintiems?
– Tiems, kurie nenori priartėti prie tikėjimo, Velykos yra pavasario, gamtos atsinaujinimo šventė. Žmogus, atviras tiesai, gali rimčiau pamąstyti apie religijos prasmę.
Pasaulyje daug religijų, filosofijų. Visos pristato kelią į laimę, į žmogaus gyvenimo prasmę. Daug religijų, ypač iš Rytų, siūlo kelią, kaip žmogui pačiam apsivalyti ir artintis prie Dievo.
Kuo krikščionybė skiriasi nuo jų? Krikščionių Dievas ateina ieškoti žmogaus, nusižemina iki jo, pasilenkia prie jo.
Dievas matė tą didelę atskirtį tarp žmogaus ir išganymo, matė, kad žmogus vienas nesugebės išsivaduoti iš savo nuodėmių.
Dėl to pats Dievas artinasi prie žmogaus, apsireiškia per Jėzų.
Netikintieji, kurie ieško tiesos, gali atpažinti Dievo kreipimąsi į žmogų.
Jaučiame, kad Dievas eina ieškoti mūsų, priima mus tokius, kokie esame.
Jei nepriimame Jėzaus, jo aukos už mus, negalėsime iki galo suprasti Velykų prasmės.
Bet jei turime atvirą širdį, atrasime, kad Jėzus atėjo ir dėl manęs.
Jėzus siūlo save ne vien išrinktiesiems, bet ir visiems.
– Metus kunigavote Italijoje, penkiolika – Lietuvoje.
Kuo lietuvių Velykos skiriasi nuo itališkų?
– Italijoje, Turine, kur augau, Velykų tradicijos šiek tiek kitokios nei Lietuvoje.
Ten šventės pavadinimas reiškia didesnį ryšį su tikėjimu. Itališkai Velykos yra Pasqua (išvertus iš hebrajų kalbos – perėjimas). Tai užuomina į Kristaus Prisikėlimą.
Nenoriu vertinti, ar viena tradicija geresnė už kitą. Kiekviena tauta turi savų, jos atsiranda dėl skirtingos istorijos.
Viena Lietuvos visuomenės dalis – kas daugiau, kas mažiau – laiko save Bažnyčios dalimi.
Velykos jiems yra proga atgaivinti ryšį su Dievu.
Džiugina, kad prieš Velykas labai daug žmonių išgirsta sąžinės kvietimą susitaikyti su Jėzumi – atlikti Velykų išpažintį. Matau, kaip abejingai prisiartinę prie Jėzaus žmonės per Velykas patiria didžiulį atsinaujinimo džiaugsmą.
Kita lietuvių tradicija – prašyti palaiminimo maistui ant Velykų stalo. Ji kyla iš geros širdies. Žmonės nori jausti Dievo artumą ir savo namuose, ne tik bažnyčioje.
Kita visuomenės dalis abejingiau žiūri į religinę Velykų prasmę. Vienas kitas tikėjimą atmeta sąmoningai, kiti – tiesiog nieko nežino apie jį. Jiems Velykos susijusios su gamta.
Girdime šaukiant „Velykos!” parduotuvėse, per akcijas, sveikinimuose, bet kas yra už tų dalykų, ką jie švenčia, nelabai žinau.
Margutis nuo seno buvo Prisikėlimo simbolis – iš jo išsirita viščiukas. Tačiau jeigu atskiri jį nuo religinės prasmės, margutis yra nebe simbolis, o tikslas. Bet ką margutis gali pakeisti tavo gyvenime?
– Ko palinkėtumėte žmonėms Velykų proga?
– Tikintiesiems linkiu jausti vis daugiau Kristaus artumo. Įsivaizduokite senovinius sraigtinius laiptus, kuriais lipi ir vis atsiduri toje pačioje vietoje, tik šiek tiek aukščiau.
Kasmet švęsti Velykas – tai vis grįžti prie Prisikėlimo paslapties, bet kasmet būti jau šiek tiek atnaujintam Kristaus malonės.
Linkiu, kad būtų vis daugiau vilties ir džiaugsmo, nes Jėzus laimėjo prieš mirtį.
Netikintiesiems linkiu ieškoti tiesos, išsilaisvinimo iš mūsų ydų. Kad vieną dieną tą laisvę ir tiesą atrastų atėję pas vienintelį, kuris jas turi, – Jėzų.
