Pirmadienį po pietų popiežius Pranciškus, lydimas šv. Petro bazilikos arkikunigo kardinolo Angelo Comastri ir dar kelių asmenų, aplankė apaštalo Petro kapą, kuris yra giliai apačioje po centriniu bazilikos altoriumi, praneša Vatikano radijas.
Sena tradicija pasakoja, kad Petras atvyko į Romą skelbti Evangelijos ir čia imperatoriaus Nerono laikais, 64 metais, mirė kankinio mirtimi Vatikano cirke, kartu su kitais tikinčiaisiais. Buvo palaidotas šalia cirko.
Petro kapas nuo pat krikščionybės aušros, kaip ir apaštalo Pauliaus kapas, tapo piligriminių kelionių tikslu.
Tačiau galimybė aplankyti apaštalo Petro kapą atsirado, palyginus, visai neseniai, šiek tiek daugiau nei prieš pusę amžiaus, kada jis buvo atkastas.
Ilgą laiką niekas nesiryžo ieškoti apaštalo Petro kapo dėl išniekinimo baimės ir dėl to, kad nebūtų pakenkta bazilikos struktūroms. Galimybė ieškoti apaštalo kapo atsirado beveik atsitiktinai: popiežius Pijus XI buvo išreiškęs troškimą būti palaidotas konkrečioje Vatikano bazilikos požemių vietoje. Pradėjus ją ruošti, nuspręsta ją pagilinti. Taip buvo atrasti akmenys, iš pradžių palaikyti sarkofago likučiais, priklausę nedideliam statiniui.
Kasant toliau, nuo 1939 iki 1949 metų, jau popiežiaus Pijaus XII valia, archeologų akims atsivėrė tikras mirusiųjų miestas, nekropolis, naudotas iki III amžiaus pirmos pusės. Jame netrūksta romėnų pagonių kapų, gražiai išpuoštų, tačiau reikšmingiausias buvo vienas kuklus kapas, tiesiai po bazilikos kupolu, po Išpažinimo altoriumi, atvertas žmonių akims po daugybės amžių.
Žinoma, kad praėjus maždaug šimtui metų po apaštalo Petro mirties, čia jau buvo pastatytas nedidelis paminklinis mūras, kaip rašoma Euzebijaus Cezariečio Istorijoje“, kad krikščionys galėtų atpažinti apaštalo palaidojimo vietą. Šalia buvo atrasta kita siena, kurioje buvo daug krikščioniškos kilmės užrašų ir simbolių.
O vienas iš iššifruotų fragmentų graikiškai bylojo Petras čia“. Imperatorius Konstantinas, suteikęs krikščionybei laisvę Romos imperijoje, iš pradžių pastatęs marmuru papuoštą kapą, apie 320 metus nusprendė apaštalo Petro garbei pastatyti baziliką, dabartinės bazilikos pirmtakę.
Šiuo tikslu jis sulygino nekropolio struktūras ir užvertė jas žemėmis, kad jos tarnautų kaip pamatas bazilikai. Todėl jos gerai užsikonservavo ir išsilaikė iki pat XX amžiaus vidurio kasinėjimų.
Bazilikos centras buvo apaštalo Petro kapas. Ant jo vėliau buvo pastatyti keleto popiežių altoriai. Kai 1506 metais popiežius Julijus II nusprendė statyti dabartinę šv. Petro baziliką, Mikelandželas suprojektavo bazilikos kupolą taip, kad jo centras būtų tiksliai virš visų šių monumentų.
