Ankstyvųjų kopūstų sodinukai šiuo metu jau gabenami iš Vokietijos. Sunku patikėti, kad sniego neliks greičiau, nei jie pasieks Lietuvą.
Pasodins ir uždengs
„Svarbiausia, kad išeitų pašalas. Pasodinsime kopūstus, ir uždengsime juos agroplėvele“, - sako Kėdainių rajone, Lančiūnavoje kasmet kopūstais ir bulvėmis apie 200 hektarų žemės apsodinantis Vidmantas Girdzijauskas.
Kopūstų daigų jis užsakė Vokietijoje, šiek tiek – ir Lenkijoje. Iš viso – apie milijoną.
„Vokietijoje daigai brangesni, nei Lenkijoje. Vieno jų kaina skiriasi pora lietuviškų centų. Atrodo, nedaug. Bet kai tenka pirkti milijoną sodinukų, ir tie keli centai tampa svarbūs“, - šypteli ūkininkas.
Vis dėlto vokiečiai visur paiso kokybės. Tad ne išimtis – ir daržovių sodinukai. Persodinti į žemę jie kone visi prigyja. Ir auga sparčiau, nei lenkiški.
„Lenkai, norėdami užauginti pigiau, perka pigesnes, tad ir smulkesnes sėklas. Todėl iš jų sudygę augalai yra silpnesni, jų šaknys nebūna tvirtos. Tuo tarpu vokiečiai nedirba bet kaip. Jų prekės jei ir brangesnės, kokybė būna tokia, kokios tikimasi“, - paaiškino V. Girdzijauskas.
Vidurio Lietuvos ūkininkai sugalvojo, kaip paankstinti ir bulvių derlių. Ankstyvųjų veislių bulvėms jie atriekia po keletą hektarų žemės. Ir, pasodinę apie balandžio vidurį, taip pat uždengia agroplėvele.
Agurkai – iš kaimynų
Tuo tarpu agurkus šiltnamiuose auginantys ūkininkai dėl sodinukų daigų rankomis dažniau sukerta su lenkais. Mat kaimynų užauginti daigai yra perpus pigesni, nei pačių užauginti.
Anykščių rajone ūkininkaujantis Audrius Juška 2 hektarų plotą užimančiuose šiltnamiuose kas pavasarį paprastai prisodina Lenkijoje sudaigintų agurkų bei pomidorų.
Mat kol balandį Lietuvoje naktimis kandžiojasi stiprus speigas, Lenkijoje agurkų sodinukai auga, šalnų nebepešiojami. Ir gegužę jau būna pasistiebę iki reikiamo dydžio.
Į kaimynų daržą šiltnamininkas dairosi ne šiaip sau. Jis paskaičiavo, kad auginti daigų pačiam – neverta. Auginti patiems - brangu
A. Juškos ūkio apyvarta per metus sukasi apie 2 mln. litų. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) jis sumoka apie 420 tūkst. litų. Jei PVM daržovėms pas mus, kaip Lenkijoje, būtų 5 proc., šis mokestis sumažėtų 4 kartus. To pakaktų, kad galėtų daigus auginti pats: sumokėtų už dujas šiltnamiams šildyti, elektrą.
Už lenkų užaugintų daržovių sodinukus, - tą kiekį, kurio reikia 2 hektarams šiltnamių apsodinti, pernai A.Juška sumokėjo 72 tūkst. litų. Jei augintų pats, be 150 tūkst. litų neišsisuktų.
Anot A. Juškos, jis ne kartą sulaukė siūlymo ir iš suomių. Suomijos daržovių augintojams paprasčiau: kuo daugiau dujų jie sudegina šiltnamiams šildyti, tuo didesnę kompensaciją už jas gauna iš valstybės.
Nors skandinavų užauginti daržovių daigai būna geri, stiprūs, vis dėlto ir jie mūsų šiltnamių ūkiams - per brangūs.
