„Lietuvos Caritas” į Kauno nepilnamečių įkalinimo įstaigą pakvietė norvegų žurnalistus, kad jie padėtų savo šalyje gauti senų motociklų ir automobilių. Įkalinti jaunuoliai techniką remontuotų. Jie turėtų veiklos, užsidirbtų, galbūt galėtų tais motociklais ir pasivažinėti.
„Į perauklėjamus vaikus reikia investuoti. Jaunuoliai nekalti, kad augo šeimose, kurios jais rūpintis nesugebėjo.
Tiesa, gauti leidimą remontuoti senus automobilius ar motociklus gali būti sudėtinga, nes mūsų auklėtiniai neturi teisės naudotis aštriais daiktais.
Realistiškesnis planas būtų, jei kokia nors Norvegijos gamykla galėtų pasiūlyti surinkinėti gaminį iš detalių. Vaikams labai svarbu užsidirbti ir turėti nors kiek savų pinigų”, – apie projektą kalbėjo perauklėjimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Neringa Gudėnaitė.
– Ar tikite, kad daug žmonių Lietuvoje pritartų minčiai, jog nusikaltėliams reikia tokio išskirtinio dėmesio?
– Jeigu visuomenė nenori gyventi nuolatinėje baimėje, ji privalo investuoti į nusikaltimų prevenciją.
Motyvacija keistis atsiranda tik tada, kai nusikaltęs jaunuolis pamato realią galimybę gyventi kitaip.
Pataisos namuose jie šiek tiek užsidirba skalbykloje, dirba santechniko padėjėjais, išnešioja maistą. Bet to yra per maža.
– Kas yra jūsų įstaigos auklėtiniai?
– Kaune perauklėjama visa nusikaltusi jauna Lietuva. Tai vienintelė įstaiga šalyje, kurioje laikomi nusikaltę asmenys nuo 14 iki 21 metų. Jie patenka čia, kai jau nebepadeda kitų instancijų drausminimo priemonės. Paprastai jie jau būna 4–5 kartus teisti.
Šiuo metu pataisos namuose gyvena 107 nuteistieji, o tardymo izoliatoriuje – daugiau kaip 60 suimtųjų. Tarp nusikaltusiųjų – trys merginos.
Jeigu bausmės laikas būna nesibaigęs iki 21-erių, jie perkeliami į suaugusiųjų kalėjimą.
Buvo atvejų, kai į suaugusiųjų kalėjimą buvo išsiųsti, kai buvo likę tik du ar trys mėnesiai bausmės.
– Už kokius nusikaltimus jie neteko laisvės?
– Daugiausia už vagystes ir plėšimus. Penkiolika jaunuolių kali už žmogžudystes.
Pastarieji – daugiausia asmenys iš pasiturinčių šeimų. Socialiai apleistų šeimų vaikai dažniausiai vagia priversti nepritekliaus ir bado.
Čia pakliūva ir tokių, kurie pirmą kartą gyvenime naudojasi dušu.
Būna graudu, kai pamatai, jog tas vaikas iš tiesų pats yra auka, nes augo šeimoje, kurioje buvo suimta močiutė, vėliau motina, po to – du broliai.
– Kiek jūsų įstaigoje atlikusių bausmę nepilnamečių vėl padarė nusikaltimų ir buvo sugrąžinti atgal?
– Iš daugiau kaip šimto – tik 11. Tačiau dažniausiai ne už naujus nusikaltimus, bet už tai, jog nebuvo namuose naktį.
Vieno išeinančio vaikino paklausiau, ką jam davė ši įstaiga. Jis nušvito ir ištarė: „Aš išmokau kepti varškės apkepą! Galėsiu jį iškepti mamai.” Berniukas buvo iš kaimo, bet niekas jo nemokė paprasčiausių dalykų. Tai – apleistų vaikų problema.
Veikla turi dominti
Kristina Mišinienė
„Lietuvos Caritas” projektų vadovė
„Uždaroje erdvėje negali būti daug nusikaltusių jaunuolių, kurie neturi ką veikti. Mokyti piešti arba virti gerai, bet reikia veiklos, kuri tokius žmones iš tikrųjų domintų.
Kadangi bendradarbiaujame su „Dagbladet” žurnalistu, rašančiu knygą apie prekybą žmonėmis ir kitus nusikaltimus, padarytus rytų europiečių, paprašiau jo prisidėti prie šio projekto – padėti Norvegijoje gauti senų motociklų ir automobilių.”
Įsipareigojo prisidėti
Gunnaras Thorenfeldtas
Norvegijos dienraščio „Dagbladet” žurnalistas
„Atvykėliai iš kitų šalių Norvegijoje padaro nemažai nusikaltimų. Prasminga prisidėti prie pastangų stabdyti nusikalstamumą šalyse, iš kur jie atvyksta.
Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija naujai įstojusioms į Europos Sąjungą šalims yra įsipareigojusios padėti pertvarkyti kalėjimų sistemą. Laikomasi nuostatos, kad pinigai turi būti skiriami socialiniam darbui, o ne išleisti vien pastatams renovuoti.
Rašysiu straipsnius į „Dagbladet” ir kviesiu siūlyti būdus, kaip galima padėti nelaisvėje esantiems Kauno jaunuoliams. Norvegai yra linkę dalyvauti labdaros akcijose.”