Vietoje jos ministras partijoms pasiūlė svarstyti kitą rinkimų
modelį, panašų į Estijos, Suomijos ir buvusį prieškario
Lietuvos - iš viso šalyje būtų dešimt pagal apskritis
suskirstytų apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus
sąrašus, rinkėjas balsuotų už vieną pasirinktą politiką,
kiekvienoje, pagal gyventojų skaičių, būtų išrinktas skirtingas
skaičius Seimo narių.
Teisingumo ministras J. Bernatonis BNS pažymėjo, jog kol kas
siūlymas yra tik rinkimų sistemos pertvarkos gairės, ir tuo atveju,
jei pagrindinės partijos pasiūlymą atmes, konkretūs įstatymų
pataisų projektai nebus rengiami.
„Yra keletas priežasčių, kodėl dabartinė sistema nėra gera.
Visų pirma, žmonės nepatenkinti ta sistema, jie dažnai akcentuoja,
kad nori balsuot už asmenybes, kitas dalykas, ta sistema yra
sudėtinga, sunkiai suprantama. Realiai kiekvienas rinkėjas dabar
turi septynis balsus - vieną už vienmandatę, kitą - už sąrašą,
po to dar penkis gali reitinguoti, ir tai sudaro situaciją, kai
žmonėms net sunku įsivaizduoti, koks jų dalyvavimo rezultatas. Aš
net manau, kad sistemos nepatrauklumas lemia nedidelį aktyvumą. Be
to, tai gana brangi sistema, nes reikalauja antro turo, o galutinis
rezultatas, jei lyginti su kitom Europoj egzistuojančiom sistemom,
neatspindi tiksliai rinkėjų nuomonės“, - kalbėjo ministras.
Kaip pavyzdį J. Bernatonis pateikė situaciją, kuomet
vienmandatėje apygardoje pirmajame ture atstovas į parlamentą
neišrenkamas ir du daugiausiai balsų surinkę politikai toliau
varžosi antrajame ture, o pirmajame ture už kitus kandidatus
balsavusių rinkėjų balsai - dingsta.
Socialdemokratas taip pat sakė, jog jo siūlymai grąžintų
prieškario Lietuvos parlamento rinkimų principus, kai tuo tarpu
dabartinę sistemą tvirtino esant sovietmečio palikimu. „Siūlymas
būtų grįžt prie tradicijų, kurios buvo prieškario Lietuvoj, ir
kurios yra išbandytos kitose valstybėse. Praktiškai prieškario
sistema buvo pamiršta ir dabartinė yra sovietmečio rezultatas - tai
daug kartų tobulinta sovietinė sistema, pagal kurią buvo renkama
Aukščiausioji Tarybą“, - sakė J. Bernatonis.
Pagal Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą, rinkimai vyko pagal
proporcinę sistemą, buvo balsuojama už kandidatų sąrašus
skirtingose apygardose.
Pertvarkos gaires parengęs teisingumo ministras tvirtina, jog
šiuo metu pats laikas imtis reformos, jei norima ją inicijuoti - iki
kitų Seimo rinkimų yra pakankamai laiko. „Dabar labai geras laikas,
nes tai nėra prieš rinkimus. Reikia svarstyti parlamento rinkimų
sistemą, kai dar yra pakankamai laiko, kai tas svarstymas nebūtų
politizuotas. Todėl aš pateikiau variantą, kuris yra įgyvendintas
Estijoj, Suomijoj, kai kuriose kitose valstybėse, pačią
koncepciją. Jei tai koncepcijai pritartų kitos įtakingiausios
partijos, būtų galima nesunkiai parengti projektus ir teikti“, -
kalbėjo J. Bernatonis.
Jis tvirtino, jog reforma nėra jo vienasmenė iniciatyva,
pasiūlymą suformulavo socialdemokratų rinkimų štabas, nors bendro
partijos sutarimo šiuo klausimu irgi dar nėra, o jis pats ėmėsi
iniciatyvos pasiūlymus derinti su kitų politinių partijų vadovais.
„Jeigu nebus palaikymo, jokiu būdu nebus net rengiami įstatymai,
jei nebus tam tikro sutarimo tarp pagrindinių politinių partijų,
kurios turi žmonių palaikymą. Tai yra tik vienas iš galimų
siūlymų, bet nemanau, kad turime įsispirti į tą sovietinę
sistemą, ir būtinai jos laikytis, nes tiems Seimo nariams, kuriuos
išrinko per sistemą, atrodo, kad ji yra gera“, - sakė
socialdemokratas.
Ministras pripažino sulaukęs klausimų, ar teikiami pasiūlymai
būtų naudingi LSDP per kitus rinkimus, bet sako atsakymo į šį
klausimą nesant. „Prognozuot, kokie būtų rezultatai įgyvendinus
šitą sistemą, būtų neprotinga. Kai kurie manęs klausia - kaip
jūsų partija, daugiau ar mažiau gaus vietų, to niekas negali
prognozuoti. Įdiegus tokią sistemą daugiau rinkėjų dalyvautų,
bet kokie būtų rezultatai kokiai nors konkrečiai partijai,
konkrečiam veikėjui, negalima prognozuoti. Aš manau, kad tie
politikai, kurie yra populiarūs, turi daugiau šansų už tuos, kurie
nėra populiarūs“, - sakė ministras.
Į socialdemokrato pasiūlymus viešai sureagavęs konservatorių
atstovas Jurgis Razma tvirtina, jog siūlomi pakeitimai tik sukeltų
painiavos, o esama sistema - tinkama. „Jei vertintume patį
pasiūlymą, Lietuvai jis netinka, nes rinkimus į Seimą organizuoti
kiekvienoje iš dabar esančių 10 apskričių su atskirais sąrašais
nėra jokios logikos. Be to, rinkėjai jau pripratę prie dabartinės
Seimo rinkimų sistemos, kuri yra pasiteisinusi, leidžia žmonėms
turėti ir tiesioginį atstovą, išrinktą konkrečioje apygardoje,
ir kartu išrinkti kitą pusę Seimo narių pagal partijų sudarytus
sąrašus. Dabar veikiančios rinkimų sistemos atveju gana
reikšmingos lieka ir partijos su jų programomis, todėl nėra jokių
objektyvių prielaidų, išryškėjusių esminių rinkimų sistemos
trūkumų, kurie verstų svarstyti visos rinkimų sistemos keitimą.
Lietuvoje nusistovėjusi rinkimų sistema, manau, gana gerai
atstovauja rinkėjų interesams tiek vietiniu, tiek ir valstybiniu
lygmenimis“, - siūlymą komentuoja J. Razma.
Išplatintame pareiškime parlamentaras pažymėjo, jog Lietuvoje
nėra natūraliai susiformavusių apskričių (regionų) kaip,
pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri suskirstyta į atskiras žemes, todėl
„nauja rinkimų sistema nieko kito, išskyrus sumaištį,
neįneštų“.
Šiuo metu Seimo rinkimuose 71 atstovą į parlamentą rinkėjai
renka vienmandatėse apygardose, kurių dalis sutampa su rajonų
ribomis, taip pat 40 tautos atstovų išrenkami daugiamandatėje
apygardoje, kur savo kandidatų sąrašus kelia partijos.
Šiuo metu Seimo valdybos sudaryta grupė rengia Rinkimų kodekso
projektą. Iki šių metų gegužės 30 dienos jiems nurodyta parengti
Rinkimų kodekso koncepciją, o visą darbą baigti iki 2015 metų
kovo.