Žinia, kad kur galimybių studija - ten galimybė niekalui. Bet ši - turbūt niekalo viršūnė, jei trečiadienį iš jos savivaldybės tarybos sprendimui pavyko išspausti tik nieko nereiškiančius sakinius.
Savaime suprantama, kad nuo tokių sakinių padėtis kiemuose nepasikeis nė per nago juodymą: „Suprojektuoti ir įrengti trūkstamą automobilių vietų skaičių gyvenamuosiuose rajonuose“, „Plėsti mokamų automobilių stovėjimo vietų skaičių.“
Kad tarybos nariai neimtų purkštauti dėl iššvaistytų pinigų, kalbėtojas iš tribūnos puolė tikinti, kad savivaldybė studijai išleido tik 22 tūkst. litų, visa kita - Europos Sąjungos lėšos.
Vėliau tas pats kalbėtojas įvardijo du skaičius, kurių be jokių studijų pakanka, kad būtų aiškus miesto vaizdas.
Vilniuje prie daugiabučių trūksta 44 tūkst. vietų automobiliams. Kad kiekvienas butas turėtų bent po vieną parkavimo vietą, aikštelėms įrengti reikia 240 mln. litų.
Kalbėtojas nutylėjo, kad už pinigus, išleistus studijai, galima įrengti bent vieną aikštelę, kurioje tilptų porą dešimčių automobilių.
O kai pinigų katastrofiškai trūksta, valdžia ne tik juos mėto studijoms, bet ir kuria utopinius planus.
Štai metų pradžioje savivaldybė pranešė, kad rengia naują tvarką, remiantis kuria viena vilniečių šeima savo namo kieme galės laikyti tik po vieną automobilį.
Jei šeima norės daugiabučio aikštelėje laikyti dar vieną automobilį, teks mokėti apie 30-100 litų per mėnesį. Suma priklausys nuo statymo tipo ir vietos.
Išgirdęs tokią žinią, ne vienas vilnietis pyktelėjo: ar valdininkai kvailiai ar tik apsimeta? Juk kas suskaičiuos, kiek automobilių kuriai šeimai priklauso?
Kol valdžia kuria su tikrove prasilenkiančius planus, vilniečiai mėgina patys spręsti automobilių stovėjimo problemą. Vieni aikšteles paverčia tvirtovėmis, kiti mėgina jas praplatinti.
Žirmūnuose gyvenantis Paulius taip pat pamėgino išjudinti savivaldybę, prašydamas leidimo padidinti aikštelę prie namo. Pusę metų susirašinėjęs su valdininkais, jis pagaliau sulaukė atsakymo, kad iš miesto biudžeto gyventojai šiems darbams atlikti gali tikėtis tik pusės pinigų sumos.
O ir aikštelę platinti galės tik savivaldybės pasamdyta įmonė. Gyventojams ieškoti darbininkų, kurie darbus padarytų pigiau, draudžiama.
Vieną rytą išėjęs iš namų Paulius rado baudos kvitą, nes automobilį dviem ratais buvo pastatęs ant šaligatvio. Ar iniciatyvus vilnietis dar rūpinsis, kad aikštelė prie jo namų būtų erdvesnė? Kažin.
