„Verslininko“ badu marinti žemaitukai – tai senos, nykstančios lietuviškos veislės arkliai. Už kiekvieną jų per metus paprastai savininkams yra mokama per 683 litus europinės paramos.
Šiuo atveju pinigai už neprižiūrimus arklius – už 140 alkstančių ir šąlančių gyvulių - kone po 96 tūkst. litų kasmet krito į A. A. Kaušakio kišenę. Pinigų buvo skiriama nepaisant, kad pavojaus signalus apie kankinamus arklius jau porą metų įvairioms tarnyboms siuntė ir aplinkiniai gyventojai, ir gyvūnų globėjai.
Penktadienį šios tarnybos veterinarijos gydytojai – inspektoriai turėjo į juos smingančius gyvūnų gelbėtojų priekaištus atremti lediniais argumentais: gyvename teisinėje valstybėje. Neįmanoma kėsintis į privačią nuosavybę, kol nėra teismo sprendimo. Balandžio 3-iąją veterinarijos inspektoriai gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, atvėrusią A. A. Kaušakio arklidžių duris.
Baisiausia - prieš akis „Nieko nesu mačiusi baisesnio nei tai, kas pastaruoju metu vyko A. A. Kaušakio ūkyje“, - sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė.
- Ar žmonės išmoko būti akyli, ar puola skambinti pavojaus varpais matydami nešertus, negirdytus, šąlančius, kenčiančius gyvulius? - lrytas.lt paklausė K. Stakytės.
- Net neabejoju tuo, kad žmonės nėra abejingi gyvūnų kančioms.
Pranešimų apie neprižiūrimus gyvūnus kasmet daugėja. Tačiau anaiptol ne visi iš jų pasitvirtina.
Nustatome nemažai atvejų, kai gyvūnai iš tikrųjų yra neprižiūrimi. Tačiau kartais pasitaiko, kad skundžiant žmonės tiesiog suvedinėja tarpusavio sąskaitas.
Būna, kad gyvūnų gerove susirūpinusių žmonių žinios apie tinkamas laikymo sąlygas yra per menkos. Ne kartą jie skambino pavojaus varpais pamatę, kad žiemą arkliai laigo lauke. Nors išleisti juos pabėgioti ir per šalčius yra būtina.
Žmonės suraito skundus rūpindamiesi, kad kaimynai šunį laiko voljere net ir tuomet, kai šalta. Nors gerai prižiūrimam šuniui voljeras – tinkamiausias būstas.
- Ar dažnai signalai apie išties žiaurų elgesį su gyvūnais pasiekia VMVT?
- Jų sulaukiame kone kasdien. Ir kasdien rajonuose dirbantys mūsų tarnybos veterinarijos inspektoriai į juos reaguoja. Kitaip nė negali būti. Žinoma, pirmiausia jie reaguoja į tuos signalus, kai neprižiūrimiems gyvūnams gresia žūtis.
Mūsų patirtis liudija, kad dažniausiai šeimininkai pažeidžia gyvūnų gerovės reikalavimus, gyvulius arba augintinius laikydami netinkamose sąlygose, pavyzdžiui, galvijai šąla kiauruose tvartuose, šunys pririšti ant grandinių per didžiausius speigus stirkso lauke, ant sniego.
Šiek tiek rečiau, tiriant skundus, paaiškėja, kad gyvūnai yra ir nešeriami, ir nepagirdomi - jie priversti kęsti alkį bei troškulį.
- Perimti gyvulius iš jais nesirūpinančio žmogaus nėra paprasta. Užgaištama net porą metų, kol teismai priima sprendimą paimti gyvulius iš šeimininko. Ar teismų kelias yra vienintelė išeitis?
- Apriboti asmens teises į jo nuosavybę gali tiktai teismas. Daugeliu atveju to neprireikia. Nes pakanka įspėti, skirti baudą, ir savininkas pasistengia pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas arba apskritai nusprendžia jų nebelaikyti.
Lietuvoje būta ir tokių atvejų, kai teismo sprendimu gyvuliai ar gyvūnai buvo paimti iš jų savininkų.
Teismo sprendimas, jei gyvūnams gresia žūtis, yra priimamas kaip įmanoma greičiau. Tačiau įrodyti tai teismui nėra paprasta. Turime pateikti akivaizdžių faktų, kad gyvūnais tikrai nėra tinkamai rūpinamasi. Ir savininkas nė nesistengia to daryti. Tokiais atvejais reikia ir liudytojų parodymų, ir nuotraukų, o kartais - net policijos ir seniūnų įsikišimo.
- Ne visi žmonės žino, kam skambinti, matant valkataujančius, išbadėjusius šunis. Ar tiesiog pasiklydusius. Ką tokiais atvejais daryti? - Yra du keliai. Vienas jų – kreiptis į savivaldybę. Nes kiekvienos savivaldybės administracija privalo pasirūpinti šeimininkų paliktų, neprižiūrimų gyvūnų laikinąja globa. Kitas kelias – iš karto kreiptis į gyvūnų globėjus.
*** Gyvūnų likimas – vis liūdnesnis
Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo 676 pranešimus apie pažeistą gyvūnų gerovę. Iš jų 248 - pasitvirtino (apie 42 proc.).
Palyginti pernykščius duomenis su ankstesnių metų duomenimis, tendencijos išlieka tos pačios: žmonės prasčiausiai rūpinasi savo pačių augintiniais. Tokių skundų pasitvirtina daugiausiai: per 60 proc.
Kas trečias skundas, kuriuos paprastai suraito kaimynai, pamatę, kad žmonės verčia badauti ar šalti gyvulius, pernai buvo pagrįstas.
Pernai, tirdama pranešimus, VMVT 24 kartus įspėjo gyvūnais deramai nesirūpinančius šeimininkus.
2012-aisiais pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą buvo skirta baudų, kurių bendra suma sudaro 3180 litų.
6 bylos pernai buvo perduotos teismui.
