Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas atsiuntė vainikus, nes patys į bažnyčią atvykti negalėjo.
Gedinčiųjų būryje buvo daug garsių ir Lietuvai nusipelniusių asmenybių. Jie dalijosi prisiminimais apie kartu su M. Martinaičiu praleistą laiką, kalbėjo apie poeto ir rašytojo kūrybą.
Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas, į bažnyčia atėjęs kartu su Seimo nare Irena Šiauliene, sakė M. Martinaičio artimai nepažinojęs, tačiau poetas jam buvo svarbus kaip aktyvus visuomenės veikėjas, meno žmogus.
Kaip ir daugeliui, Č. Juršėnui labiausiai įsiminė M. Martinaičio poezijos knyga „Kukučio baladės“.
Atsisveikinti su poetu sekmadienio popietę atėjęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis akcentavo M. Martinaičio veiklą Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės.
V. Landsbergis poetą vadina vienu iš nepriklausomybės šaukliu. Šalies atgimimą M. Martinaitis skatino ne tik savo kūryba, bet ir politine veikla. V. Landsbergis gerai atsimena laikus, kai prasidėjus Sąjūdžiui jis su poetu Lietuvos žmonių buvo išrinkti Sovietų sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nariais.
„Lietuvos nepriklausomybės atgavimas jam buvo vienas iš kūrybos šaltinių. Pastaruoju metu nedažnai susitikdavome, bet jis buvo juntamas kaip labai artimas žmogus. Labai vertinu jo sovietinių ir naujesnių laikų poeziją, kuri labai gaivino dvasią. Jo lyrika yra labai jautri. Kai kurie kūriniai yra tikri šedevrai“, - portalui lrytas.lt sakė V. Landsbergis.
Bažnyčioje nuolat yra apie 50-70 žmonių. Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpinbo, kad iš pagrindinio Vilniaus universiteto kiemo būtų išvalytas sniegas.
Poetas bus laidojamas pirmadienį Antakalnio kapinėse. Atsisveikinti su juos bus galima iki 13.30 val. Išnešant karstą procesija trumpam stabtels Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme. Taip bus pagerbtas poeto darbas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.
77 metų M. Martinaitis mirė balandžio 5 dienos vakarą. Jis dėl insulto pateko į ligoninę Velykų rytą.
Buvo vienas garsiausių poetų
Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 d.
Paserbentyje, Raseinių rajone. Mokėsi Gervinių septynmetėje
mokykloje, Kauno politechnikume įgijo ryšių techniko specialybę.
1959-1964 metais studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus
universitete.
Baigęs studijas dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų
redakcijose, vėliau dėstė Vilniaus universitete, sykiu vadovaudamas
lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui - „Literatų kalvei“,
išugdžiusiai visą būrį šiandien gerai žinomų rašytojų.
Kaip įtakingas, laisvai mąstantis kultūros žmogus, Marcelijus
Martinaitis savo kūryba ir aktyvia visuomenine veikla brandino
tautinę savimonę, Lietuvos laisvės ir valstybės atkūrimo siekį.
Prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis buvo vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų
ir Sąjūdžio Seimo tarybos narių. 1989 m. kaip Sąjūdžio narys
išrinktas SSRS liaudies deputatu. Marcelijus Martinaitis energingai
prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1992-1997 m. poetas vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno
premijų komitetui, 2000-2012 m. pirmininkavo Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos tarybai.
Už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos
Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.)
ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.).
Kūrybinį kelią Marcelijus Martinaitis pradėjo 1955 m. 1962
metais išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“.
Vėliau pasirodė poezijos knygos „Debesų laiptais“ (1966 m.),
„Saulės grąža“ (1969 m.), „Akių tamsoj, širdies šviesoj“ (1974 m.),
„Kukučio baladės“ (1977 m.), „Tie patys žodžiai“ (1980 m.),
„Vainikas“ (1981 m.), „Toli nuo rugių“ (1982 m.), „Atmintys“ (1986
m.), „Amžinas tiltas“ (1987 m.), „Gailile raso“ (1990 m.),
„Atrakinta“ (1996 m.), „Sugrįžimas“ (1998 m.), „Pareisiu su
paukščiais“ (2002 m.), „Tolstantis“ (2002 m.), „K. B. Įtariamas“
(2004 m.), kritikos rinktinė „Poezija ir žodis“ (1977 m.),
publicistikos ir eseistikos rinkiniai „Papirusai iš mirusiųjų lapų“
(1992 m.), „Prilenktas prie savo gyvenimo“ (1998 m.), „Laiškai
Sabos karalienei“ (2002 m.), „Lietuviškos utopijos“ (2003 m.),
„Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971-2001“
(2006 m.), biografinių užrašų knyga „Mes gyvenome“ (2009 m.),
fotoalbumas su tekstais „Marcelijaus margučiai: Velykos su
Marcelijumi Martinaičiu“ (2012 m.).
Marcelijus Martinaitis yra parašęs pjesių lėlių teatrui,
scenarijų Lietuvos kino studijos filmui „Vakar ir visados“ (1984
m.), vertė P. Nerudos, M. Cvetajevos, E. P. Rummo, M. Čaklajo, T.
Transtroemerio ir kitų poetų eilėraščius. Jo poezijos knygų
išleista anglų, baltarusių, bulgarų, estų, latvių, lenkų, norvegų,
prancūzų, rusų, švedų, ukrainiečių kalbomis.
Marcelijaus Martinaičio kūryba įvertinta daugeliu premijų: 1975
m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 1998 m. apdovanotas
Nacionaline kultūros ir meno premija, 2007 m. už literatūros
laimėjimus paskirta tarptautinė Baltijos Asamblėjos premija.
Lietuva liūdi netekusi ypatingo, visos Tautos meilę ir pagarbą
pelniusio kūrėjo, visuomenininko, tauraus ir šviesaus žmogaus, savo
žodžio, savo buvimo išmintimi veikusio mūsų kasdienybę. Marcelijus
Martinaitis buvo pilnas Lietuvos, rašoma Valstybinės laidojimo
komisijos nekrologe.
Atsisveikinimas su Poetu Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje
sekmadienį, balandžio 7 d., nuo 10 iki 22 val., pirmadienį,
balandžio 8 d. - nuo 9.00 iki 13.30 val. Karstas išnešamas
pirmadienį, balandžio 8 d., 14 val. Laidotuvės - Antakalnio
kapinėse Vilniuje.