Vadokliečiai, išgirdę, kad į socialinį būstą žada atsikraustyti čigonų šeima, stojo piestu prieš. Jie baiminasi gretimo Ramygalos miestelio likimo, kur dabar gyvena apie 40 romų tautybės žmonių. Šie iš kantrybės buvo išvedę net vietos kleboną ir tikinčiuosius, kai po bažnyčią per pamaldas įsigudrino važinėti riedučiais.
Per praėjusį savaitgalį surinkę beveik 300 parašų, jog su tokia kaimynyste nesutinka, gausiai susirinkę vadokliečiai pirmadienį tą patį tiesiai šviesiai išsakė ir A. Aleksandravičiūtei. Su tokiu pasipriešinimu susidūrusi čigonė nesiryžo pasirašyti dokumentų, kad sutinka apsigyventi Vadokliuose jai siūlomoje namo dalyje.
Gyventojai susivienijo
„Dešimt metų eilėje socialiniam būstui gauti stoviu. Per tą laiką ir beveik visi mano vaikai užaugo“, – lrytas.lt sakė 54 metų romų tautybės A. Aleksandravičiūtė. Kadaise moteris gyveno Pamplių kaime. „Laikiau ir arkliuką, ir gyvuliukų“, – pasakojo moteris. Tačiau jai už sunkų nusikaltimą patekus į kalėjimą, namukas sudegė.
Nuo to laiko savo kampo pusamžė moteris nebeturi. Pastaruoju laiku A. Aleksandravičiūtė su suaugusia dukra, dviem anūkais bei 14-mečiu sūnumi glaudžiasi Ramygaloje, vieno lietuvio jiems išnuomotoje medinio namo dalyje. Savo namų įsigyti moterys neįstengia, todėl tegalėjo tikėtis kada nors gauti socialinį būstą.
Kai A. Aleksandravičiūtė sužinojo, kad jai savivaldybė siūlo socialinį būstą Vadokliuose, labai apsidžiaugė. Praėjusį penktadienį ji buvo nuvažiavusi ten apsižiūrėti.
Tačiau ramioje Sporto gatvėje stovinčio mūrinio namuko dalį, priklausančią savivaldybei, apžiūrinėjančią čigonę pamatę vietos gyventojai sunerimo. Išsiaiškinę, kad į šį socialinį būstą pretenduoja čigonų šeima, žmonės nejuokais išsigando ir ėmėsi ryžtingų veiksmų.
Per savaitgalį Vadoklių kaime, kuriame gyvena 550 žmonių, surinkti 268 parašai gyventojų, prieštaraujančių, kad čia įsikurtų čigonai. Negana to, kai pirmadienį A. Aleksandravičiūtė, pažįstamos ramygalietės buvo nuvežta į Vadoklių seniūniją pasirašyti, kad sutinka kraustytis į šį jai siūlomą būstą, išvydo seniūnijoje besibūriuojantį pulką vietos gyventojų.
„Neužsigaukit, bet mes nenorime, kad į Vadoklius atsikraustytų čigonai“, – jai tiesiai šviesiai pirmadienį vadokliečių pasakytus žodžius lrytas.lt persakė A. Aleksandravičiūtė. Suabejojusi, kaip teks gyventi, jei visi vietiniai žmonės taip prieš ją nusistatę, moteris dokumentų, kad sutinka čia apsigyventi, taip ir nepasirašė. Todėl šis būstas bus pasiūlytas kitiems eilėje socialiniam būstui gauti laukiantiems Panevėžio rajono gyventojams. Jų šiuo metu sąraše yra apie 270.
„Aš suprantu, kad jei vienas čigonas ką nors blogai padaro, tai visi mes kalti liekam. Bet juk ir tarp lietuvių visokių žmonių yra“, – sakė A. Aleksandravičiūtė. Moteris darbo neturi, gauna socialinę pašalpą, o už ją neatsikalbinėdama atidirba seniūnijos skirtus visuomenei naudingus darbus.
Išmaldos rinkti – su taksi
„O jūs ar norėtumėt, kad šalia jūsų atsikraustytų gyventi čigonai?“ – į lrytas.lt korespondentės klausimą, kodėl prieštarauja, kad Vadokliuose su vaikais įsikurtų dvi romų tautybės moterys, atsakė ne vienas pakalbintas vadoklietis.
„Argi jūs nežinot čigonų – atsikraustys dvi moteriškės, o netrukus ir visas taboras iš paskos sugužės“, – sakė pusamžis vadoklietis, kurio kaimynystėje, Sporto gatvėje stovi minėtas socialinis būstas.
„Visas atliekas į Vadoklius nori sukelti. Užtenka čia ir savų veltėdžių, nereikia mums svetimų pašalpinių. Jau ir taip kapinėse vos žvakes palieki uždegęs, iškart ir neberandi – pavagia“, – pasakojo Vadoklių gyventoja Janina.
Pasak vadoklietės Justinos, jau dabar kaime apsilanko išmaldos prašantys ar vagiliaujantys romai. Vieni arklio traukiamu vežimu atvažiuoja, kiti.... taksi. Ši vadoklietė pati matė, kaip, palikusios taksistą laukti automobilyje nuošaliau nuo gyvenamųjų namų, kelios čigonės su vaikais patraukė prašyti pinigų ar maisto per kaimą.
Išnaršė senutės namus
Dar liūdnesnis buvo praėjusią savaitę įvykęs 88 metų vadoklietės Emilijos Jasiūnienės susitikimas su dviem čigonėmis. Užsukusios į durų nespėjusios užsirakinti senutės namą, dvi juodo gymio atėjūnės ėmėsi darbo. Viena ėmė rodyti atsineštą dideliame krepšyje patalynę, siūlydama pirkti, o kita įsliūkino į kitą kambarį ir ėmė jame raustis. Kai smulkaus sudėjimo šeimininkė ėmė vyti nepažįstamąsias lauk, viena net jai už gerklės buvo sučiupusi ir ėmė reikalauti duoti pinigų.
Tik E. Jasiūnienei paaiškinus, kad jos pinigai pas anūkę, kuri nuperka, ko jai reikia, čigonės pasišalino, palikusios apverstus namus. Kadangi jos nerado, ką pavogti, tai šeimininkė į policiją nesikreipė.
Trys šeimos – 40 žmonių
Ne vienas vadoklietis kaip puikų pavyzdį, ką reiškia čigonų kaimynystė, mini už 11 kilometrų esantį Ramygalos miestelį. Jame gyvena gausiausia rajone romų bendruomenė.
Pasak Ramygalos seniūno Valdo Chirv, nors socialiniai būstai Ramygalos seniūnijoje skirti 3 čigonų šeimoms, čia gyvena apie 40 šios tautybės žmonių. Neretai vieni išvažiuoja, apsistoja kiti.
Ramygalos seniūno teigimu, panaši čigonų bendruomenė yra Troškūnų miestelyje (Anykščių r.), iš kur jie į Ramygalą neretai atvažiuoja kuriam laikui pagyventi ir atvirkščiai – ramygaliečiai išvažiuoja į Troškūnus.
„Jų kitoks būdas, papročiai, požiūris į gyvenimą“, – sako V. Chirv, puikiai pažįstantis šios tautos atstovus, nes užaugo Ramygaloje šalia jų.
Pasak V. Chirv, jiems skirtus socialinius būstus kai kurios čigonų šeimos per kelis metus sugeba siaubingai nusiaubti.
Pavyzdžiui, kai netoli kelio esančiame čigonams skirtame būste Kelių direkcijos lėšomis dėl nuo magistralinio kelio sklindančio triukšmo buvo sudėti plastikiniai langai, jei po kiek laiko buvo išlupti ir pavogti. Kaip tik tuo metu ten gyvenę romai buvo išvykę, todėl seniūnija savo lėšomis sudėjo naujus plastikinius langus. Kai ir šie buvo išlipti, o socialinio būsto gyventojai vėl „nieko nežinojo“, seniūnas pareiškė, kad daugiau valdiškų langų nebebus. „Tai tuomet patys susidėjo – kai kuriuos plastikinius, kitus – medinius ir daugiau nebeliečia“, – pasakojo V. Chirv.
Malkos – seniūno rūpestis?
Užkalbintos į Ramygalos parduotuvę pasiimti maisto produktais skirtos pašalpos skubančios dvi romų tautybės moterys su keliais vaikais pasiguodė gyvenančios sunkiai. Ir 43 metų Elena, ir 34 metų Liuba augina po 6 vaikus. Moterys skundėsi, kad šalia Ramygalos, Rimaisų kaimo vienkiemyje skirtas namas labai prastas – ant sienų žiemą namo viduje net ledo atsiranda, per kiaurą stogą varva. „Mūsų krosnis sugriuvo dar praėjusią vasarą, o seniūnija nieko nepadeda, tai aš su vaikais virtuvėje miegu“, – vardino Liuba.
Elena pasakojo, kad prie maždaug 5 metus jos keturmetė dukra padegė ūkinį pastatą. Per gaisrą jis sudegė, valdžia už sudegusį turtą priskaičiavo patyrusi 45 tūkst. litų nuostolio, tai jai dabar kas mėnesį nuskaičiuoja pinigų iš pašalpų, kurios – jos vienintelis pragyvenimo šaltinis. „Aš niekur darbo negaunu, nes esu čigonė“, – paaiškino Elena.
Abi socialinio būsto gyventojos taip pat skundėsi, kad seniūnija joms neparūpina malkų, todėl tenka kartu su vaikais eiti šakalių rinkti – juk moterys malkų pačios nepasiruoš, tačiau čia pat užsimiršusios mini ir kartu gyvenančius, tačiau kažkodėl kuru negalinčius pasirūpinti savo sugyventinius.
Sukūreno grindis ir duris
Tokie daugiavaikių čigonių skundai seniūnui V. Chirv kelia šypsnį. Jo teigimu, tvarkingą namą, kuriame apsigyveno šios šeimos, savivaldybė pirko prie kelerius metus.
Per tą laiką vienkiemio šalia judraus kelio vaizdas pasikeitė kardinaliai – iš sudegusio ūkinio pastato liko tik mūras, čigonai išardė ir taip pat sukūreno krosnyje medinius sodybos pastatus, netgi – savo kambarių duris. „Kadangi šiame name yra trys socialiniai būstai, kurių vienas stovi tuščias, tai iš jo, išdaužus kiemo pusės langą, buvo išluptos grindys. O šalia gyvenantys čigonai tvirtino nieko nematę, negirdėję“, – pasakojo seniūnas, įsitikinęs, kad ir valdiškos grindys iškeliavo per romų krosnių kaminus.
Po bažnyčią – riedučiais
Prieš kurį laiką čigonai buvo įsigudrinę kelti sumaištį Ramygalos bažnyčioje, į kurią susirinkdavo būriais.
Vietos tikinčiųjų ir klebono kantrybė trūko, kai jaunieji romai po bažnyčią pamaldų metu ėmė važinėti riedučiais. Ramygaliečiams ėmus tokiu elgesiu piktintis ir įsikišus seniūnui, čigonai bažnyčią paliko ramybėje.
Čigonų kratosi visi
Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, tik prieš dvejus metus palikęs Vadoklių seniūno kėdę, stebisi vadokliečių aktyvumu, panorusių atsikratyti čigonų kaimynystės. „Vadokliečiai – taikūs žmonės, bet ir tai sukilo“, – stebisi 11 metų Vadokliuose dirbęs vicemeras. Jis sakė, kad valdžios atstovai turi atsižvelgti ir į gyventojų nuomonę.
A. Pocius vadokliečiams siūlo nusiraminti – į namo dalį Sporto gatvėje A. Aleksandravičiūtė su šeima neatsikraustys. Moteris per jai skirtą terminą nepasirašė sutinkanti ten apsigyventi, todėl dabar ši namo dalis bus siūloma kitiems socialinio būsto laukiantiems Panevėžio rajono gyventojams.
„Anksčiau ar vėliau teks kažkur tą moterį su šeima apgyvendinti. Gal iš tiesų reikėtų jai kokį vienkiemį surasti?“ – svarstė vicemeras, suprantantis, kad romų kaimynystės kratysis ir kitų vietovių gyventojai.
Žmonės prieš kelerius metus nesėkmingai priešinosi ir romų apgyvendinimui Rimaisų kaimo vienkiemyje – tame pačiame, kurį šie iš tiesų pavertė apgailėtinais griuvėsiais. Tuomet buvo nuspręsta į protestus nekreipti dėmesio, nes tai atoki sodyba – nuspręsta, kad ten apgyvendinti čigonai vietos gyventojams daug problemų nekels.
„Tačiau turim pavyzdžių, kad ir mūsų brangūs tautiečiai panašiai gyvena“, – negina ir kai kurių neblizgantį gyvenimo būdą pasirinkusių lietuvių šeimų vicemeras.
