Renkasi girtuokliai ir narkomanai
„Šie kioskai tikra bėda, miesto gėda. Atvažiavę užsieniečiai, ypač kinai, eidami pro šalį, ima kumščiuoti vienas kitą ir traukti fotoaparatus“, – kasdien žvelgdamas pro savo biuro, kuriame prekiauja mobiliaisiais telefonais, langą pykčiu nebetveria Visvaldas Letkauskas.
Pasak panevėžiečio, į avalynės taisymo kioskelį autobusų stotyje, pačiame miesto centre, besirenkantys girtuokliai seniai nebe naujiena, bet tenka pamatyti dar baisesnių vaizdų – narkotikus besileidžiančių jaunuolių, čia pat už kioskų gamtinius reikalus atliekančių žmogystų.
„Tikrų tikriausias viešasis tualetas. Nei moterys, nei vyrai net nesislapsto, gėdinami atrėžia: gal tau gaila?“ – stebėjosi netvarka V. Letkauskas.
Iš tiesų, užėjus už kioskelių, smarvė tiesiog nosį riečia, o šiukšlynas vertas fotoaparato objektyvo. Tiesa, kitą dieną po mūsų apsilankymo grupelė žmonių apkuopė sąšlavyną.
„Argi negalima išlyginti žemių, įrengti suolelių, vaikams kokių namelių su čiuožyklomis? Juk tai ne milijonus kainuojanti investicija“, – klausė V. Letkauskas.
Už pastato tvoros – šiukšlynas
Kioskeliai irgi niekam neužkliūtų, jei aplink nešlitinėtų alkoholikai, o plotas už jų būtų bent jau minimaliai sutvarkytas. Kitoje pusėje betonine tvora apjuostas pastatas, atrodo, irgi tuoj grius.
V. Letkausko žiniomis, jis priklauso vienam turtingiausių miesto verslininkų.
Anot panevėžiečio, prieš Europos krepšinio čempionatą valdžia susizgribo bent jau medžius nupjauti – vienu iš jų lyg beždžionė į namą karstydavęsis jaunuolis, kol jį pagavo ir išsivežė policija.
Vyras pasakojo, kad pastate besirenkantys benamiai ne kartą buvo jį padegę, o už tvoros per plyšius matyti baisus šiukšlynas. Kas dedasi jo viduje, apžiūrėti nepavyko.
Kas vyksta prie kioskelių, atsargiai pro langus stebi ir netoliese gyvenantys panevėžiečiai.
Jie pasakojo, neva ramybės čia nėra net naktimis, vis vaikšto kažkuo pasišviesdamos įtartinos žmogystos. „Baisu, kad nepadegtų“, – baiminosi žmonės.
Išsvirduliavo į kiemą šlapintis
Vyrai, besibūriuojantys avalynės kioskelyje, moja ranka į tokias kalbas, o dėmesys jų visai netrikdo. Priešingai, pasigiria, kad ne per seniausiai buvo užėję olandai.
Vienas iš trijulės patikina, kad kioske jokia veikla nevykdoma, o iškabą žadėjo nuimti. Uždrausti čia miegoti bičiuliams jis esą negali, nors pirmąkart mums apsilankius jis pats kuo saldžiausiai snaudė ant grindų, o du vyrukai šmirinėjo aplink duris.
Kam priklauso kioskas ir ar kas moka mokesčius, vyrai nepasakė.
Paklausti, ar gamtinius reikalus atlieka čia pat už kiosko, gynėsi einantys į autobusų stotį ir mokantys po litą. Bet išsvirduliavęs pro duris vyriškis apdaužytu veidu nušlitiniavo prie tvoros ir rengėsi atsisegti kelnes, kol išvydęs fotoaparatą susigėdijo.
Nurodytu ant kioskelio lango numeriu prisiskambinti nepavyko – telefonas išjungtas.
Vedėjas telefonu neatsiliepė
Nepavyko pasiekti ir dviem – Miesto ūkio bei Viešosios tvarkos ir kontrolės – skyriams, atsakingiems už miesto teritorijų tvarkymą ir kontrolę, vadovaujančio Antano Karalevičiaus.
Sekretorė tikino, kad vedėjas turi daug darbo, dalyvauja posėdžiuose, pasitarimuose. Dėl to esą neatsiliepia ir mobiliuoju telefonu.
A. Karalevičiaus pavaduotojas Vidas Darulis atsisakė kalbėti apie kioskų autobusų stotyje bėdą – tai esą ne jo sritis.
