Kauniečių idėja: duobes užkišti nuotraukomis ir suknelėmis

Supratę, kad artimiausiu metu lėšų duobėtoms gatvėms valdžia nesuras, miestiečiai pasiūlė nors keletą jų užlopyti savo lėšomis. Bet meras A. Kupčinskas įsitikinęs, jog pavienės pastangos problemos neišspręs.

Kauno gatvių duobes fotografas M. Patašius pasiryžęs lopyti pardavęs nuotraukas, o kvepalų kūrėja E. Vaitkevičė – sukneles.<br>I. Skliutaitė
Kauno gatvių duobes fotografas M. Patašius pasiryžęs lopyti pardavęs nuotraukas, o kvepalų kūrėja E. Vaitkevičė – sukneles.<br>I. Skliutaitė
Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė („Lietuvos rytas“)

Apr 28, 2013, 3:31 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 2:44 PM

„Parduodu visas savo sukneles, kad galėčiau užlopyti bent kelias Kauno gatvių duobes“, – socialiniame tinkle paskelbė kvepalų kūrėja, šokėja ir dainininkė Eglija Vaitkevičė.

Fotografijų parodą surengęs kaunietis fotografas Modestas Patašius per jos atidarymą pareiškė, jog savo darbus parduoda, o gautus pinigus norėtų skirti miesto gatvėms lyginti.

Privatūs asmenys tvarkyti duobėtas gatves iniciatyvos imasi pirmąkart. Pernai galimybę prisidėti prie duobių lyginimo svarstė verslininkai, tačiau nieko konkretaus nuveikta nebuvo.

Remontas kainavo brangiai

Mintis parduoti sukneles, tarp kurių yra ir garsių dizainerių kūrinių, ir už jas gautus kelis tūkstančius litų skirti duobėms lopyti kaunietei E. Vaitkevičei kilo po nesėkmingos kelionės.

Vieną dieną Taikos prospekte ji įvažiavo į tokią gilią duobę, kad jos „Ford Focus“ markės automobiliui teko keisti galinio rato guolį ir sulankstytą ratlankį, tvarkyti prakiurusią padangą. Automobilio remontas E. Vaitkevičei kainavo per 500 litų.

E. Vaitkevičė sulaukė ir Kauno mero Andriaus Kupčinsko komentaro: „Nereikia lakstyti“, – trumpai drūtai parašė miesto galva.

„Mane nustebino toks miesto vadovo pasakymas. Juolab kad sakydama „įlėkiau“ aiškiai ironizavau. Kur Kaune palakstysi, kai kone kiekviena miesto gatvė primena slalomo trasą?“ – klausė kaunietė.

Žada paaukoti honorarą

Kaune, Laisvės alėjoje, įsikūrusioje kavinėje „Taškas A“ veikia fotografo M. Patašiaus fotografijų paroda „Mylintiems Kauną ir mylintiems“.

Kavinės lankytojai turi progos pamatyti 45 kauniečio darbus. Jie atrinkti iš per pastaruosius trejus metus fotografo archyve sukauptų tūkstančių nuotraukų. Jose užfiksuoti Kauno vaizdai, svarbūs renginiai, žinomi kauniečiai.

Jau pirmąją parodos dieną atsirado žmonių, norinčių įsigyti M. Patašiaus darbus.

„Visus pinigus, kuriuos gausiu, paskirsiu duobėms lyginti. Galbūt pavyks užlopyti tik vieną duobę, tačiau tai bus paskata visiems kauniečiams prisidėti prie vienos didžiausių Kauno bėdų“, – įsitikinęs M. Patašius.

Fotografas tvirtino dar nenusprendęs, kurias konkrečiai duobes norėtų tvarkyti. Jis linksta prisidėti prie vienos ilgiausių Kaune Partizanų gatvės remonto, nes šioje gatvėje jis gimė ir užaugo.

Žiūri nepatikliai

Nei M. Patašius, nei E. Vaitkevičė nesiruošia duobėms taisyti surinktų pinigų pervesti į Kauno miesto savivaldybės ar kelius taisančios bendrovės sąskaitą. Kauniečiai abejoja, ar jie bus panaudoti pagal paskirtį.

Pirkti asfalto ir patys taisyti išlaužas jie taip pat nesiryžta, nes mano neturintys tam žinių ir technikos. Be to, nėra teisinio mechanizmo , numatančio leisti privačiam asmeniui atsibelsti su savo technika ir medžiagomis, lopyti gatvę, nors jis ir turėtų maišą pinigų.

„Pirmyn. Tegul tik perveda pinigus. Sveikinu tokią iniciatyvą, jeigu tai daroma nuoširdžiai, o ne dėl reklamos ar norint išparduoti iš mados išėjusias sukneles“, – apie kauniečių norą prisidėti prie gatvių lopymo kalbėjo Kauno meras A. Kupčinskas.

Meras patvirtino, jog privačių asmenų iniciatyvos skirti lėšų gatvėms tvarkyti sulaukęs pirmąkart. Pernai buvo garsiai kalbama apie kitą būdą duobėms tvarkyti: parduoti jas verslininkams ir net leisti reklamuotis ant asfalto. Tačiau iš to nieko neišėjo.

Žada pridėti trečdalį sumos

A. Kupčinsko teigimu, gatvių remontui pinigų nusprendę skirti privatūs žmonės ar įmonių atstovai turi rašyti savivaldybės administracijai prašymą skirti paramą ir nurodyti, kokiam konkrečiam tikslui juos norima panaudoti.

„Jei kauniečiai tikrai perves pinigus, pažadu, kad rasime dar 30 proc. tos sumos, kurią žmonės skirs nurodytoms duobėms lopyti“, – pažadėjo A. Kupčinskas.

Meras tvirtino, jog pavienės akcijos Kauno gatvių neišgelbės. Tam reikia milžiniškų investicijų ir Vyriausybės sprendimų. Šiuo metu per metus kauniečiai pirkdami degalus sumoka 200 milijonų litų kelių mokesčio, o į miestą grįžta vos 10 milijonų.

Pavasarį duobių sumažės

Aloyzas Pakalniškis

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas

„Vieno kvadratinio metro ploto duobei užlyginti reikia 90 – 100 litų. Kaina priklauso nuo to, kelių sluoksnių asfalto reikia.

Todėl viena duobė gali kainuoti keliasdešimt, o kita kelis šimtus litų. Šį pavasarį duobių sumažės 77 Kauno gatvėse. Šią savaitę tvarkomos V. Krėvės ir Taikos prospektų, Varnių, L. Ivinskio gatvių duobės. Jų bus mažiau ir Kalvarijų bei Julijanavos gatvėse.

Iš pradžių tvarkomos gatvės, kuriomis pravažiuoja didžiausias automobilių srautas ir rieda viešasis transportas.

Duobėms taisyti šiais metais numatyta skirti 5 mln. litų.“

Išeitis – verslo pagalba

Gintautas Labanauskas

Kauno miesto tarybos narys, transporto specialistas

„Privačios iniciatyvos tvarkyti gatves, ištraukti Kauną iš patyčių konteksto, kai jis lyginamas su Marso tyrais, sveikintinos.

Taip, Kauno gatvės tragiškos būklės, nors ir ketiname statyti Kongresų rūmus, kad atrodytume panašesni į Ameriką.

Kauno valdžia vis tiek laikosi įsikibusi minties, kad Kauno gatves turi lopyti visa šalis. Siūloma mažinti investicijas į magistralinius kelius, jų sąskaita užlopyti vieną kitą dešimtį duobių Kaune. Tačiau toks populistinis projektas kirstų per kojas transporto sistemai ir apskritai šalies ekonomikai.

Tada magistraliniai keliai taptų panašūs į dabartines Kauno gatves. Lietuva yra tranzito šalis, prarasti juos reikštų prarasti strategiškai svarbią ūkio šaką.

Patys kauniečiai irgi gali susitelkti ir paraginti miesto valdžią tartis su verslininkais, pritraukti juos prie bendrų projektų gatvėms tvarkyti. Vykdyti koncesijos projektus, kaip įprasta Vakarų šalyse.

Juk turime teisinį mechanizmą, leidžiantį pritraukti verslo investicijas.

Bet jį reikia tobulinti susėdus prie stalo su verslininkais.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.