Kauniečių mėgstamų pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu vietų nėra labai daug. Tai pagrindiniai miesto parkai – Ąžuolyno, Ramybės, Kalniečių, taip pat Panemunė, Santaka bei Nemuno sala, Kleboniškio miškas.
Į Panemunės šilą aktyviai laiką praleisti susiruošusių kauniečių nemalonios emocijos dėl šiukšlių tikrai nelaukia. Bent jau prie pagrindinių takų ir treniruoklių puikiai matyti miesto tvarkdarių ranka – po žiemos susikaupusios šiukšlės sugrūstos į maišus ir laukia kelionės į sąvartyną.
Žioji kanalizacijos anga
Panaši padėtis ir kitose vietose, kur draudžiamas automobilių eismas. Ąžuolyno, Ramybės, Kalniečių parkai neskęsta šiukšlėse. Tvarkinga ir iš potvynio vandens gniaužtų po truputį išsivaduojanti Santaka.
„Mes aplinkos neteršiame. Parke šiukšlių dėžių daug, yra kur išmesti atliekas. Atrodo, kad miestas po žiemos jau apsitvarkė, nors dar neseniai iš po sniego kyšojo visoks šlamštas“, – vienas per kitą pasakojo prie S.Dariui ir S.Girėnui skirto paminklo Ąžuolyne važinėjantys jaunuoliai.
Tiesa, Vytauto parke praeivių pasipiktinimą kelia jau ne vieną mėnesį žiojinti vandens nutekėjimo anga. Į šaligatvio viduryje atsivėrusią angą lengvai įsmuktų suaugusio vyro koja. Neaišku kodėl, bet pavojingą vietą miesto tvarkytojai tiek žiemą, tiek vasarą pažymi įsmeigdami medžio šaką.
„Vaikštau čia beveik kasdien. Šakos iš šitos skylės kyšo tiek vasarą, tiek žiemą. Vasarą dar nieko, bet žiemą slidžiais laiptais būdavo baisu lipti, nes bijodavau paslysti ir ten įkristi“, – pasakojo garbaus amžiaus šiaurietiško ėjimo gerbėja Elena.
Šiukšlina vairuotojai
Blogiausių jausmų kelia toliausiai nuo miesto centro esančios masinio susibūrimo vietos. Ypač aikštelės prie Kauno marių ir Pažaislio vienuolyno. Čia užsukusių kauniečių laukia siautėjusių automobilių padangų žymėmis išmargintas asfaltas ir kalnai šiukšlių.
Stabtelėjus Pažaislio vienuolyno aikštelėje pirmoji į galvą šaunanti mintis paprasta: visi, kas čia atvažiuoja automobiliais, jaučia poreikį išvalyti savo transporto priemonės saloną.
Sunku suvokti, kodėl atsivežtiems bulvių traškučių pakeliams, kebabų ar kito greito maisto pakuotėms išsivežti automobiliuose vietos staiga pristinga. Visos šios atliekos atsiduria ant grindinio.
Pastatė perspėjimo ženklą
Sąvartynų fone itin prasmingai atrodo apie Pažaislio bėdas pasakojantis plakatas. Socialine reklama norima perspėti lankytojus nešiukšlinti, netriukšmauti ir tausoti gamtą.
Neteršti prašantį ženklą šią savaitę darbininkai kabino ir prie pat marių esančioje stovėjimo aikštelėje. Šioje vietoje gyvenimas verda ne tik kiaurą parą, bet ir visus metus.
Trūksta lėšų ir tualetų
Tačiau šių vietų bėda ne tik šiukšlės. Prie marių atvažiuojantys kauniečiai priversti gamtinius reikalus atlikinėti bet kur. Nors šalia aikštelės prie marių viešasis tualetas yra, įkelti koją ten rizikuoja retas kaunietis.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio teigimu, šiuo metu mieste tualetų yra tiek, kiek užtenka pinigų jiems išlaikyti.
Vedėjo manymu, jų iš esmės užtenka.
Šiuo metu mieste yra trys viešosios gamtinių poreikių tenkinimo vietos. Kiekvienos jų išlaikymas per mėnesį kainuoja nuo 5 iki 6 tūkst. litų.
Jei rasime pinigų, artimiausiu laiku atidarysime dar keletą tualetų parkuose ir prie paplūdimių“, – žadėjo A. Pakalniškis.
Ilgės dviračių takai
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė tikino, kad miesto poilsio erdvių reikalai gerėja.
Artimiausiu metu turėtų būti nuvalyti ir sutvarkyti miesto dviračių takai. Dar vienas nuo Šilainių į miesto centrą vedantis dviračių takas turėtų būti nutiestas iki rudens.
Pasak vedėjos, populiariausia miestiečių aktyvaus laisvalaikio vieta šiuo metu yra Panemunės šilas. Čia dažniausiai žmonės sportuoja, mamos su mažais vaikais eina pasivaikščioti. Tuo tarpu jaunimas dažniau vakarais užsuka į Nemuno salą. Populiari vakarinių romantiškų ar šeimyninių pasivaikščiojimų vieta yra ir Nemuno bei Neries sankirta.
„Kauniečiai turėtų labiau mylėti savo miestą, neteršti parkų.
Būna, kad vieną dieną išvalome, o kitą vėl tas pats. Gaila, kad mūsų mieste šiukšlės traukia šiukšles“, – apgailestavo R. Savickienė.
Jos žodžiams pritarė ir A. Pakalniškis. Nors Pažaislio vienuolyno aikštelė tvarkoma kiekvieną rytą, vakarais čia vėl iškyla atliekų kalnai.
Gėlės skveruose ir parkuose vėl žydės
Gegužę po miestą susiruošę pasivaikščioti kauniečiai galės pasigėrėti gėlėmis. Našlaitėmis bus papuoštos savivaldybės prieigos. Artėjant Kauno miesto dienų šventei gėlėmis bus puošiamos ir miesto gatvės, aikštės ir tiltai.
Atsižvelgiant į klimato sąlygas, gėles planuojama sodinti gegužės viduryje. Kaip ir kasmet bus sodinami gvazdikiniai serenčiai, egiratai, kompaktinės pelargonijos, visažydės begonijos ir Gvinėjos sprigės.
Iki vėlyvo rudens įvairių rūšių vienmečių gėlių žydės Laisvės alėjoje prie Miesto sodo, prie Maironio paminklo, Vilniaus gatvėje prie požeminės perėjos, Santakos parke ir kitose miesto vietose.
Kaip ir pernai, priešais geležinkelio stotį, Jonavos gatvės žiede, prie Vilniaus g., Savanorių pr. ir Vaišvydavos pl. bus pastatyti šeši stovai su žydinčiomis gėlėmis.
Ant apšvietimo stulpų pakabintos vienmetės gėlės papuoš P. Vileišio, Varnių, M. K. Čiurlionio tiltus bei pėstiesiems skirtą S. Daukanto tiltą į Nemuno salą.
