Ir „Avietyne” nuo praėjusio rudens užvirė aistros. V. Vasiliausko iniciatyvinė grupė vieną po kito rengė susirinkimus siekdama nuversti sodininkų bendrijos pirmininkę.
Tačiau desertas pasirodė esąs sprangus. Nors sulaužyta ne viena ietis, išversti iš posto „Avietyno” vadovę pasirodė ne taip paprasta. Čia ne bankų bankrotais ar oficialia lito kurso skaičiavimo tvarka rūpintis.
Beje, ir sodininku laisvalaikiu tapęs vyriausiasis bankininkas padarė ne vieną klaidą. Paaiškėjo, kad pinigų politikai diriguojantis V. Vasiliauskas kovos lauku pavirtusiuose sodininkų susirinkimuose laimino net su įstatymais prasilenkiančius sprendimus.
Kol banko vadovas grumiasi soduose, kitame kovos lauke jėgas nesėkmingai bandė krašto apsaugos ministras J. Olekas – jį net neštuvais teko išnešti.
Atrodytų, kad krašto apsauga besirūpinančiam ministrui, laisvalaikiu mėgstančiam pagainioti futbolo kamuolį, aikštėje labiausiai tiktų gynėjo ar bent saugo pozicija. Bet ne, J. Oleko ambicijos – pulti.
Tačiau jau viena pirmųjų atakų, kurios smaigalyje atsidūrė krašto apsaugos ministras, baigėsi nesėkmingai. J. Olekui lūžo koja. Tad puolėjas kurį laiką negalės pasirūpinti krašto gynyba.
Po tarnybos valandų nesėdi rankų sudėję ir kiti aukšti šalies pareigūnai. Tačiau ne vienas jų renkasi ne tokią rizikingą veiklą kaip V. Vasiliauskas ar J. Olekas.
Pavyzdžiui, buvusi krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė laisvalaikiu lėkdavo į sodybą Panevėžio rajone. Daržus ravėdavo, agurkus raugdavo, neužmiršdama apie tai viešai pasigirti. Ir nebuvo girdėti apie jokias patirtas emocines ar fizines traumas.
