Išeiviai iš Lietuvos nori kalbėtis ir būti suprasti

Rytoj prasidės iki penktadienio truksiantys Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai. Komisiją sudaro dešimt parlamentarų ir tiek pat užsienio lietuvių atstovų.

D. Navickienė: „Važinėsime po Lietuvą sunkvežimiais su trispalvėmis bei garsia muzika ir kviesime balsuoti per referendumą.”<br>T. Bauro nuotrauka iš archyvo
D. Navickienė: „Važinėsime po Lietuvą sunkvežimiais su trispalvėmis bei garsia muzika ir kviesime balsuoti per referendumą.”<br>T. Bauro nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius („Lietuvos rytas”)

May 6, 2013, 11:56 AM, atnaujinta Mar 7, 2018, 5:06 AM

Komisija aptars pilietybės, lietuvių kalbos išsaugojimo, šalies ekonomikos klausimus ir priims rezoliucijų, kuriose bus pateikta siūlymų, kaip plėtoti Lietuvos ir užsienio lietuvių bendradarbiavimą, stiprinti valstybingumą, puoselėti demokratiją.

– Ar užsienio lietuvius labai dominanti dvigubos pilietybės problema netaps svarbiausia šių posėdžių tema? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo PLB pirmininkės Danguolės Navickienės.

– Iš tiesų diskusijos dėl pilietybės ir referendumo gali tapti viena svarbiausių ar net pačia svarbiausia tema, nes visų kraštų bendruomenės ir PLB Seimas sutartinai priėmė šiuo klausimu rezoliuciją.

Tik nenorėtume, kad būtų kalbama apie teisę turėti dvigubą pilietybę, nes tai klaidina žmones. Kalbėkime apie užsienio lietuvių Lietuvos pilietybės išsaugojimą, kai jie yra ir kitos šalies piliečiai.

– Bet, kad ir kaip vadintume užsienio lietuvių pilietybės problemą, po Konstitucinio teismo išaiškinimo turbūt likęs vienintelis kelias – referendumas dėl Konstitucijos keitimo?

– Referendumas nėra mūsų pasirinkimas, nes tai labai rizikingas kelias. Esame netgi nuliūdę, nes neturime daug vilčių, kad referendumas pavyks.

Gal dar įmanoma rasti kitokį teisinį būdą ir sureguliuoti užsienio lietuvių pilietybės problemą įstatymais, nerengiant referendumo. Bet jei tai nepavyktų, tuomet tektų eiti referendumo keliu ir imtis plačios agitacijos.

Kaip juokauju, važinėsime po Lietuvą sunkvežimiais su trispalvėmis bei garsia muzika ir kviesime balsuoti.

Gal pavyktų žmones įtikinti, kad reikia balsuoti už užsienyje gyvenančių lietuvių teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę, nes kiekvienas miestelis ir kaimas, kiekviena šeima jau paveikta emigracijos – yra išvažiavę kas nors iš artimųjų. Labai daug žmonių išvažiavo, tad mums nepaprastai reikalingas kiekvienas lietuvis, kuris juo nori būti. Neatstumkime šių žmonių.

– Seimo ir išeivijos atstovai svarstys ir lietuvių kalbos išsaugojimo problemą.

Ar susirūpinti gimtąja kalba jūsų nepaskatino Lietuvos lenkų reikalavimai įteisinti dvikalbius vietovardžių pavadinimus, jų pavardžių rašybą originalo forma, palengvinti valstybinės kalbos egzaminą?

– Mes labiausiai susirūpinę ne lenkų reikalais, o lietuvių kalbos išsaugojimu tose šalyse, kurių valdžia nėra palanki lietuvybei. Reikia neužleisti lietuviškojo švietimo užsienyje, puoselėti aukštą lituanistinių mokyklų lygį.

Ne visose šalyse lietuviai turi tokias švietimo sąlygas kaip JAV, kur išplėtotas lituanistinių mokyklų tinklas, bet taip pat jį dar norime tobulinti.

Galvojame apie neakivaizdinio mokymosi formas, metodiką, leidžiančią lietuvių kalbos mokytis kaip antrosios. JAV lietuviai lauktų iš Lietuvos ne tiek finansinės, kiek metodinės pagalbos.

Neramu ir dėl lietuvių kalbos padėties Lietuvoje. Kalbos turtų išsaugojimas – globali problema. JAV vyksta tie patys procesai kaip ir Lietuvoje.

Stebiuosi matydama, kaip mano anūkės, bendraudamos internetu, trumpina žodžius. Bet vėl mažų tautų kalboms globalizmas kelia didesnį pavojų.

– Kokios Lietuvos ekonominės problemos labiausiai rūpi užsienio lietuviams?

– Lietuvos ekonomikai labai neigiamai atsiliepia emigracija.

Svarbu sudaryti sąlygas jauniems žmonėms grįžti į tėvynę.

Kai emigrantai naujoje vietoje giliai suleidžia šaknis, jau nelieka vilties, kad jie sugrįš. Galima tikėtis tik dalies pirmosios emigrantų kartos sugrįžimo. Antroji ir trečioji jų karta tėvynei jau būna prarasta.

Žinoma, būtina sąlyga, kad algos Lietuvoje priartėtų prie pasaulinio lygio. Todėl ir bus diskutuojama, kaip skatinti ekonomiką, kad greičiau kiltų tėvynėje dirbančių mūsų žmonių algos. Suprantame, jog tai negali įvykti per dieną.

Procesas – lėtas, bet reikia, kad žmonės bent justų gyvenimo gerėjimą. Galvojame, kad reikėtų pateikti ir daugiau informacijos emigrantams apie galimybes ir sąlygas Lietuvoje.

Noriu praplėsti PLB tinklalapį ir pateikti daugiau žinių ne tik apie mūsų organizaciją, užsienio bendruomenes, bet ir apie Lietuvą, pirmiausia tai, kas gali dominti emigrantus.

Pavyzdžiui, JAV daug žmonių klausia, kaip jiems būtų mokama pensija persikėlus į Lietuvą. Jei jau pats pervedimas kainuos po 40 dolerių kas mėnesį, žmonėms bus per dideli nuostoliai. Aš nežinau, ką daryti, kad taip nebūtų.

Reikia ieškoti sprendimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.