Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė Olga Zabelina aiškinasi, ar Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai Zenas Leonavičius ir Ovidijus Vasiliauskas objektyviai vadovavo tyrimams, kuriuose minimos garsių kauniečių pavardės.
Byla dėl buvusio Seimo nario, konservatorių partijos iždininko Ramūno Garbaravičiaus sūnaus 34 metų Jono Garbaravičiaus ir R. Garbaravičiaus brolio, buvusio Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus sūnaus 32 metų Lino Garbaravičiaus galimų nusikaltimų atsidūrė Šiaulių apygardos prokuratūroje.
Iš šališkumu apkaltintų Kauno teisėsaugos pareigūnų paimta visa tyrimo medžiaga.
Bylą žaibiškai nutraukė
Praėjusių metų gruodžio pradžioje iškėlęs bylą dėl sukčiavimo stambiu mastu, turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo, kitų nusikaltimų, kuriuos galėjo įvykdyti J.Garbaravičius ir L.Garbaravičius, prokuroras Z.Leonavičius ją nutraukė jau po keturių savaičių, nors panašūs tyrimai užtrunka ne vienus metus.
Kai buvęs J.Garbaravičiaus klasės draugas ir verslo partneris 35 metų Kęstutis Petraitis apskundė Z.Leonavičiaus nutarimą, tyrimas pusbrolių Garbaravičių atžvilgiu buvo atnaujintas.
Skundą patenkinęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius kolegai Z.Leonavičiui tėškė antausį – ikiteisminis tyrimas dėl Garbaravičių pradėtas iš anksto numatant jį nutraukti, iš esmės neatliekant jokių proceso veiksmų.
Gresia rimti nemalonumai
Anot S.Minkevičiaus, neteisingų duomenų įrašymas į sutartis, algų mokėjimas vokeliuose, paramos įforminimas, siekiant vėliau pinigus išgryninti ir vėl įtraukti į įmonės apskaitą, kiti K.Petraičio atskleisti faktai apie galimas Garbaravičių aferas tikrai yra verti dėmesio, todėl juos būtina atidžiau ištirti.
Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė „Lietuvos rytui” teigė, kad Z.Leonavičiui ir O.Vasiliauskui, kurių atžvilgiu balandžio mėnesį buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, gali būti skirta pastaba, papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas arba atleidimas iš darbo.
Gegužės 18 dieną baigiasi patikrinimo terminas, bet prokurorė O.Zabelina vakar pareiškė, kad jis gali būti pratęstas.
Žaidimas į vienus vartus?
Prokuroras O.Vasiliauskas iki 2012 metų vidurio vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame kaunietis K.Petraitis įtariamas tokiais pat nusikaltimais, kokius galimai padarė J.Garbaravičius ir L.Garbaravičius.
Po K.Petraičio skundo dėl šio pareigūno nušalinimo tyrimo gijas perėmė Z.Leonavičius.
Byloje įtarimai pareikšti tik K.Petraičiui, o Garbaravičiai prokurorų akyse liko nekalti – jie pripažinti liudytojais.
„Aš ėjau skolų išieškojimo bendrovės „Creditum” direktoriaus pareigas, o įmonę neformaliai valdė J.Garbaravičius ir L.Garbaravičius.
O.Vasiliauskas ir Z.Leonavičius netyrė faktų, kuriuos jiems nurodžiau, – kad „Creditum” buvo mokami atlyginimai vokeliuose, kad per šią įmonę buvo perskolinamos didelės pinigų sumos Kipro bendrovėms, kitoms Garbaravičių šeimos valdomoms įmonėms.
Su Garbaravičiais susijusioms įmonėms mokėta už konsultacijas, kurios iš tikrųjų nebuvo suteiktos”, – prisiminė buvęs J.Garbaravičiaus klasės draugas.
Prokuroras perlenkė lazdą
Anot K.Petraičio, jis prokurorams atskleidė konkrečias įmones, įvardijo „Creditum” dirbusius žmones, kurie galėtų patvirtinti jo žodžius, sakė, kad gali pateikti elektroninius laiškus, kitus įrodymus.
Tačiau į šiuos faktus nebuvo įsigilinta.
O prieš K.Petraitį buvo taikomos vis griežtesnės priemonės.
O.Vasiliauskas apribojo ne tiktai K.Petraičio, bet ir jo motinos „Creditum” akcininkės Genovaitės Zaksienės turtines teises į šią bendrovę, nors jai įtarimai byloje niekada nebuvo pareikšti.
Moteris tik teismo būdu pasiekė, kad šie apribojimai būtų panaikinti.
„Jau per pirmą apklausą išaiškėjo, kad kažkas šia byla labai domisi.
Policijos tyrėjas sulaukė kelių skambučių. Jis leido suprasti, kad dėl bylos jam skambina O.Vasiliauskas.
Prokuroras vėliau tiesiai pasakė, kad būtų geriau, jei aš su Garbaravičiais susitarčiau gražiuoju”, – pasakojo K.Petraitis.
Byla – ir dėl papirkimo
Generalinėje prokuratūroje šiuo metu atliekamas dar vienas tyrimas dėl Valstybės saugumo departamento pareigūno, vardu Tomas, papirkinėjimo.
Saugumiečiai domėjosi J.Garbaravičiaus veikla „Lietuvos energijoje”, bet, pasak K.Petraičio, visi tyrimai subliūkšdavo, nes Tomui būdavo atsidėkojama per jo buvusį kurso draugą Tadą Žentelį, įdarbintą „Creditum” antrinėje bendrovėje „Creditum Vilnius”.
Savo kaltės neįžvelgia
Kauno apygardos prokuroras Z.Leonavičius neigė, kad tarnavo įtakingai Kauno šeimai.
„Žinia apie tarnybinį patikrinimą man buvo labai nemaloni.
Prokuroru dirbu beveik 20 metų, ir toks atvejis – pirmas per mano karjerą.
Nemanau, kad turėčiau būti nubaustas. Netaikiau jokių dvejopų standartų, savo pareigas atlikau sąžiningai.
Garbaravičių spaudimo aš nepatyriau. Jų net akyse nemačiau – apklausą vykdžiau ne aš, o policija”, – aiškino kolegų nemalonę užsitraukęs pareigūnas.
Finansines aferas suplanavo pusbroliai?
* 2006 metais įkurtos bendrovės „Creditum” 60 procentų akcijų valdė įmonė „Elvaami”, kuriai priklausė dalis energetikos bendrovės „Scaent Baltic” akcijų. J.Garbaravičius yra „Scaent Baltic” valdybos pirmininkas.
* K.Petraitis tikina, kad su „Creditum” susijusias finansines aferas rezgė pusbroliai Garbaravičiai, o jis, pasirašydamas nešvarius sandorius, tik vykdė J.Garbaravičiaus ir L.Garbaravičiaus nurodymus.
* K.Petraičiui iškelta byla dėl finansinių nusikaltimų tiriama nuo 2010 metų. Per tą laiką ji nė karto nebuvo nutraukta, skirtingai nei Garbaravičių atžvilgiu.
* 2012 metų gruodžio 3 dieną ši byla Kauno apygardos prokuratūroje buvo išskirta į dvi dalis – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų L.Garbaravičiaus ir J.Garbaravičiaus machinacijų, kuris buvo tučtuojau numarintas.
* K.Petraičio prašymu šios dvi bylos prieš mėnesį buvo sujungtos į vieną, o medžiaga perduota Šiaulių prokurorams.
* J.Garbaravičius visus jam mestus kaltinimus neigia ir tvirtina, kad prieš jį yra vykdoma gerai suplanuota šmeižto kampanija.
* Jis aiškino, kad nekūrė su K.Petraičiu nė vienos įmonės ir nepažeidinėjo įstatymų.