Finansų ministerija Seimui nurodė, kad pernai išlaidos samdomiems ekspertams, konsultantams ir komisiniams sudarė tik 2,4 mln. litų, bet parlamentarai aptiko, jog biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitoje pateikiama gerokai solidesnė suma – 11 mln. 592 tūkst. litų.
– Kaip manote, kodėl ministerijos valdininkai taip pasielgė? – „Lietuvos rytas” paklausė Audito komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės.
– Negalėčiau tvirtinti, kad ministerijos darbuotojai nuslėpė informaciją – jie pasielgė itin gudriai.
Pagrindinėje informacijoje, kuri automatiškai patenka į komiteto atliekamą analizę, buvo nurodytas vienas skaičius, mažesnis. O apie 9 mln. litų išlaidas komisiniams užsimenama tik pastabose mažomis raidėmis – esą nekorektiška šias išlaidas priskirti prie išlaidų ekspertams.
Kai ministerijos atstovų paklausėme, kodėl skirtingi skaičiai, paaiškinimo neišgirdome.
Beje, skirtumų tarp mums pateikiamų skaičių ir skelbiamų ataskaitose aptikome ir daugiau. Teks pasiaiškinti ir kitoms ministerijoms.
Finansų ministerijos atveju greičiausiai siekta neatkreipti politikų dėmesio į, mano galva, itin dideles išlaidas tarpininkų komisiniams.
Tiesa, aš galiu tik spėlioti, nes kam išleista 9,2 mln. litų, mums niekas nesiteikė paaiškinti.
– Kaip jūs vertinate tokius veiksmus?
– Kol kas neturime duomenų, kad institucijos mums teikia pagražintus ir kitų savo išlaidų duomenis, bet dabar tokios prielaidos atmesti negaliu.
Juk jeigu gražinami vieni skaičiai, gali būti noras taip elgtis ir kitais atvejais.
– Ar tai, kad valdžios įstaigos yra linkusios pagražinti skaičius, išaiškėjo atsitiktinai, ar vis dėlto buvo kilę tokių įtarimų?
– Ir taip, ir ne. Komiteto posėdyje, kai buvo nagrinėjama biudžeto lėšų naudojimo pirmojo ketvirčio ataskaita, kolegė Loreta Graužinienė pasidalijo tokiais įtarimais. Iškart nesinorėjo pulti įtarinėti, kad institucijos gudrauja.
Bet, kilus nesusipratimams dėl darbo užmokesčiui per pirmąjį šių metų ketvirtį beveik 20 mln. litų galimai viršytų išlaidų, teko į rankas paimti papildomų dokumentų ir tada ėmė aiškėti keistų dalykų.
Vienas tokių – Finansų ministerijos išlaidos ekspertams, konsultantams ir komisiniams. Šią institucijų išlaidų eilutę kaip tik dabar itin atidžiai nagrinėjame.
– Ir pernai, ir pirmąjį šių metų ketvirtį išlaidos ekspertams didėjo.
Kodėl? Ar pagrįstai?
– Kol kas sunku daryti apibendrinimus.
Vis dėlto iš Finansų ministerijos, kuri pernai tam išleido bene solidžiausią sumą, pateiktos medžiagos galima susidaryti įspūdį, kad ekspertų poreikis kyla dėl kompetencijos trūkumo arba norint palengvinti sau darbą.
Sunku paaiškinti sprendimą milijonus skirti konsultacijoms viešųjų pirkimų klausimais.
Ministerijos turi specialius departamentus, kurie užsiima viešaisiais pirkimais, yra Viešųjų pirkimų tarnyba, bet konsultacijos perkamos iš „Ernst & Young”. Šiuo atveju tikrai galiu daryti prielaidą, kad lėšos švaistomos.
– Ką darysite tai nustatę?
– Aiškinsimės, kaip sukurtas konkretus produktas naudojamas, ar nenukeliavo kur nors į stalčius.
Pastebime, jog kai kurios institucijos perka panašias ekspertų paslaugas ir netgi deklaruoja, kad savo sukurtu produktu dalijasi su kitomis valdžios įstaigomis. Bet abejojame, ar tai tiesa.
– Kodėl skiriami milijonai ekspertams, kurių paslaugų, pasirodo, niekam net nereikia?
– Apie tai kalbėta ir prieš kelerius metus, kai Valstybės kontrolė nustatė, jog išlaidos įvairioms studijoms ir tyrimams yra neefektyvios. Bet buvo pakalbėta ir pamiršta.
Manau, ydinga praktika tęsiama todėl, kad ES lėšomis finansuojamiems projektams yra numatyta galimybė vadinamosioms techninėms priemonėms išleisti iki 4 proc. lėšų. Trūks plyš stengiamasi tai padaryti.
– Pirmąjį ketvirtį valdžios įstaigos nepamiršo ir savęs. Išlaidos premijoms didėja stulbinamu greičiu – 131 proc. Ar jau metas švęsti?
– Tikrai ne. Juk planuotos įplaukos į biudžetą nesurenkamos, trūksta pinigų policininkų, medikų algoms, todėl Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją buvo galima paminėti ir be premijų.
Bet ne visos valdžios įstaigos nori gyventi pagal kišenę.
