Gyvsidabriu apnuodyti teisėjai jaučia mirties alsavimą

Nežinomų nuodytojų gyvsidabriu ataką praėjusių metų gruodį patyrę Ukmergės apylinkės teismo darbuotojai tik dabar gali tikėtis būti pripažinti nukentėjusiais asmenimis ir ateityje tikėtis kompensacijos už sužalotą sveikatą. Kol kas neaptikta aiškių pėdsakų, kaip net du kartus ar daugiau į Ukmergės apylinkės teismą pateko dideli nuodingus garus skleidžiančio metalo kiekiai.

Dideli gyvsidabrio kiekiai Ukmergės apylinkės teisme rasti ne kartą.<br>D. Zimblienė
Dideli gyvsidabrio kiekiai Ukmergės apylinkės teisme rasti ne kartą.<br>D. Zimblienė
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Jun 10, 2013, 4:57 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 4:59 PM

Ukmergės teisėjų ir kitų teismo darbuotojų sveikata blogėja, daugiau nei trečdaliui nustatyti skydliaukės sutrikimai. Nuo 2003-iųjų, kai gyvsidabrio buvo rasta pirmąkart, neaiškiomis aplinkybėmis mirė du teisėjai.

Pastarąjį kartą Ukmergės rajono teisme pusė kilogramo gyvsidabrio rasta šių metų kovą. Anksčiau 2 kilogramai nuodingus garus skleidžiančio metalo aptikta 2012 metų gruodį.

Bet tik neseniai 40-čiai šio rajono teisininkų, dirbusių teismo rūmuose, nustatytas lengvo laipsnio apsinuodijimas gyvsidabrio garais.

„Tikimės, kad dabar mes būsime pripažinti nukentėjusiais, nes iki šiol buvome tik liudininkai“, – portalui lrytas.lt sakė Ukmergės apylinkės teismo teisėjas Renaldas Adamonis.

Skirta krūva vaistų

Teismo darbuotojams skirta krūva vaistų, gydymas gali užtrukti ilgai, ir neaišku, ar jis bus sėkmingas.

Kasdien – du į veną leidžiami ir devyni geriamieji preparatai bei maisto papildai, stiprinantys širdį, centrinę nervų sistemą, valantys kepenis, palaikantys normalią rūgščių pusiausvyrą organizme.

Tačiau nemokamai ištirti buvo tik tie Ukmergės teismo darbuotojai, kurie dirbo 2012-ųjų gruodį. Nors paslaptingasis teisėjų nuodytojas ar nuodytojai Ukmergėje siautėja jau seniai.

Pirmąkart net pusė kilogramo gyvsidabrio, išsiliejusio iš gėlių vazonų, teismo rūmų salėje rasta 2003 metais. Bet tada nebuvo atliekamas išsamus tyrimas, atidžiau netirta ir darbuotojų sveikata – ugniagesiai tik išpjovė grindis, ant kurių išsiliejo gyvsidabris.

Kiek per tą laiką dėl kenksmingų gyvsidabrio garų susirgo žmonių, nėra žinoma.

Bijo susirgti vėžiu

Buvęs ūkvedys Giedrius Uzda, dirbęs ūkinius darbus teisme iki 2008 metų, neseniai pasitikrino Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Jo organizme rasta 0,46 miligramai (mg) gyvsidabrio, kai leistina norma yra 0,35 mg.

G. Uzda sakė jaučiantis maudžiant inkstus, bet baisiausia jam nežinia, kokia liga gali išlįsti. Gyvsidabrio garai gali pažeisti inkstus, kepenis, kraujotaką.

„Turiu bičiulį, kuris sovietiniais laikais tarnavo atominiame jūrų laivyne. Tai jis niūriai juokaudamas man sako: „Man tik dantys iškrito, o tau kas bus – nežinai“, – niūriai kalbėjo ukmergiškis.

Pažeista skydliaukė

Teisėjas R. Adamonis sakė, kad trečdaliui dabar dirbančių teismo darbuotojų nustatyti skydliaukės sutrikimai. Tokia diagnozė nustatyta ir jam pačiam.

Bet ar iš tiesų esami ir buvę darbuotojai gavo tik lengvą nuodingų garų dozę?

Vienas pavardės neskelbti prašęs Ukmergės teismo darbuotojas sakė, kad jam susidaręs įspūdis, jog tikroji padėtis slepiama – gal nenorint gąsdinti žmonių, gal vengiant mokėti kompensacijas už sužalotą sveikatą.

„Po to, kai 2012 m. gruodį rasta gyvsidabrio, atvažiavo specialistai, pamatavo aparatu, rodyklė pasisuko iki galo, tokia didžiulė garų koncentracija buvo. Pakraipė galvą ir išvažiavo. Po to – tyla, niekam nerūpi, liko apnuodyti teisėjai, prokurorai, advokatai“, – pasakojo pašnekovas.

Normą viršijo 22 kartus

Patikrinus teismo posėdžių salę, kurioje po radiatoriais rasta gyvsidabrio, užfiksuota 22 kartus didesnė, nei leistina, nuodingų garų koncentracija. Darbo kabinetuose leistina norma viršijo maždaug 6 kartus.

Ukmergiškiai teisininkai iki šiol suka galvas – ar dviejų jų kolegų mirtys per pastarąjį dešimtmetį nebuvo susijusios su gyvsidabrio atakomis? Nukentėjusieji abejoja, ar galima pasitikėti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Neurotoksikologijos laboratorijoje atliktais tyrimais.

Dviem teismo darbuotojams savarankiškai išsityrus Vokietijoje, organizme buvo aptikta net keletą kartų didesnė gyvsidabrio koncentracija nei Kauno laboratorijoje.

Paslaptingos teisėjų mirtys

Prieš 7 metus, 2006-aisiais, mirė ilgametis Ukmergės teisėjas, teismo pirmininkas Rimantas Kliauga. Oficiali diagnozė – komplikacija po operacijos.

2011 metais Vilniaus ligoninėje mirė dar viena teisėja, Sabina Petraškaitė, irgi daug metų praleidusi užnuodytuose teismo rūmuose.

Po gyvsidabrio atakų Ukmergės rajono teismas dirba košmariškomis sąlygomis – viena dalis teismo spraudžiasi policijos komisariato pastate, dalis – turizmo centre. Buvęs teismo rūmų pastatas paskelbtas pavojinga zona.

„Ieškoma patalpų išnuomoti teismui. Bet, kiek žinau, dar 2–3 metus teks glaustis policijos komisariate“, – teigė Ukmergės rajono teisėjas R. Adamonis.

Diversiją prieš Ukmergės teisėsaugą tirianti Vilniaus apygardos prokuratūros tyrėjų grupė iki šiol nenustatė įtariamųjų rato. Tačiau neabejojama, kad gyvsidabris į teismo rūmus buvo atneštas ir padėtas tyčia, norint sukelti pavojų teismo rūmuose dirbantiems žmonėms ar konkrečiam asmeniui.

Ukmergės teismas buvo kaip pereinamas kiemas – čia nebuvo nei stebėjimo kamerų, nei budinčio policininko posto.

Prie teisėjo durų miegojo valkata

Buvęs ūkvedys G. Uzda atsiminė, kaip kartą, anksti ryte, rado prie teismo pirmininko R. Kliaugos kabineto miegantį valkatą. Šis pažadintas pareiškė nepasitenkinimą.

Ukmergės teismo rūmuose gyvsidabriu apsinuodijo ne tik teisėjai, bet ir prokurorai, advokatai. Jie pirmieji sukilo reikalaudami kompensacijų.

Septyniems advokatams buvo išmokėta po 2 tūkst., o dviem advokatų padėjėjams – po 1000 litų pašalpos. Iš Generalinės prokuratūros 5 tūkst. Lt pašalpą gavo Ukmergėje dirbantis Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroras Gintas Vaičiūnas.

Kiti keturi jo kolegos pašalpų dar laukia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: A. Valinskas ir A. Zuokas apie rinkimus ir vatnikus