Motinos kūnas buvo subadytas, mergaitei perrėžta gerklė. J. Lubienės kūnas rastas namo antrajame aukšte virtuvėje su drabužiais, be seksualinio smurto žymių. Enrikos kūnas gulėjo sukniubęs pirmajame aukšte miegamajame. Kambaryje buvo ir mergaitės šuo.
Policijoje dirbantys šaltiniai patvirtino, kad name nerasta įsilaužimo žymių. Peršasi išvada, kad J. Lubienė žudiką pažinojo ir juo pasitikėjo. Nėra ir požymių, kad kas nors būtų pavogta.
Airijos policija bandė nustatyti, kada paskutinį kartą motina ir duktė buvo matytos gyvos. Paskutinį kartą kaimynai jas matė einančias namo penktadienio pavakarę, apie 16 val.
Nerimas kilo sekmadienį, kai J. Lubienei nesugebėjo prisiskambinti jos draugė lietuvė. Ji pranešė policijai, ir ši, nuvykusi į namą, rado nužudytųjų kūnus.
Šeštadienį moteris nenuvyko į darbą Kilorglino Šv. Juozapo slaugos namuose, ir bendradarbiai skambino jos seseriai Kristinai, o vėliau Kristina paskambino Jolantos vyrui Mariui Lubiui, kuris buvo Švedijoje.
Vyras, su šeima į Kilorgliną atvykęs prieš septynerius metus, į Švediją dirbti išvyko prieš septynis mėnesius. Prieš du mėnesius jis savaitei buvo grįžęs į Kilorgliną, po to vėl išvyko.
Kristinos vyras Vaidas Kulevičius pasakojo, kad sužinojęs apie žmonos ir dukters nužudymą M. Lubys grįžo iš Švedijos į Airiją.
Policija tikisi, kad pomirtinis tyrimas padės tiksliau nustatyti motinos ir dukters nužudymo aplinkybes. Neatmetama galimybė, kad jos buvo nužudytos penktadienį vakare, ir, kai policija jas rado, jau 48 valandas buvo mirusios.
Peilio, kurį galėjo naudoti žudikas, policija name nerado.
Kitą mėnesį J. Lubienė planavo su dukterimi visam laikui išvažiuoti iš Airijos ir grįžti į Lietuvą slaugyti sunkiai sergančio tėvo.
Buvo svarstomi ir planai persikelti į Švediją pas M. Lubį.
Parengė Jurgita Noreikienė