Tikrai nemanau, kad kiekvienas menininko pirstelėjimas yra simfonija, o kiekvienas skuduras, į kurį tas nusivalė teptukus – dailės šedevras. Tačiau, kaip ir tu, rašydamas internete komentarą apie tai, ko neišmanai, nemėginai daryti, o dažnai nė nematei, turi teisę rašyti ir laikyti save ekspertu, taip ir kažkas paspaudęs vaizdo kameros mygtuką turi teisę savo filmuką laikyti tobulu meno kūriniu. Tai neginčijama.
Ir kas įdomu, dėl to pasaulyje niekas nesiginčija. Tiesiog neperka. O jei kažkas nupirks jūsų auksine spalva nudažytas šuns išmatas, kurias pavadinsite, pavyzdžiui, „Europos ekonomika“, tai ir gerai. Jums. Galbūt ir pirkėjui – dėl skonio juk irgi nesiginčijama.
Ginčijamasi dėl pinigų. Ypač tų, kurie priklauso ir tau. Taip turėtų būti. Taip darome ir Lietuvoje. Pamatę, koks už mūsų pinigus nupirktas šlamštas dabar puoš miestą, reprezentuos šalį ar imituos meno triumfą, tuoj pat pradedame domėtis suma ir koneveikti tą „šlamštą“ brangiai sukūrusį menininką.
Europos kultūros sostinę simbolizuojantis vamzdis Neries upėje ir girtas Gediminas su geležiniu vilku apsimetinėjančia žiurke Katedros aikštėje. Kauno „stiklainis“ ir beviltiškai prastas Lietuvos atstovo pasirodymas „Eurovizijoje“. Na, o dabar dar ir nesuvokiama vaizdų makalynė, kuri oficialioje Lietuvos socialinio tinklo paskyroje „Eu2013LT“ buvo pavadinta asociacijos „Naujos meno formos“ sukurtu klipu „Ypatinga diena“, skirtu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai pažymėti.
Dabar staigiai atsakykite – ar dėl to kaltas tų, kas tokį prastą meną sukūrė, neprofesionalumas? Jei atsakei „taip“ – sėsk, du. Kodėl? Todėl, kad aš vakar sukaliau kreiviausią pasaulyje taburetę, pjaudamas sugadinau palangę, atsisėdus ta taburetė iškart sulūžo, o vinis įsmigo… tiek to, nesvarbu. Svarbu, kad visiškai dėl to nesijaučiu kaltas!
Viskas todėl, kad ką besistengtų įrodyti mokesčiais menininkus apkrovusi valdžia, sukuriamas menas nėra turtas ir savaime nėra jokia vertybė – tai tik kažkieno individuali saviraiška. Turtu ir verte ji tampa tik tuomet, kai kažkas tai įsigyja.
Todėl būkime protingi ir nukreipkime kaltinimus ten, kur reikia. Ne vamzdžio ar šio klipo kūrėjai kalti, kad kažkas sutiko juos įsigyti, o tie pilki, kažkur giliai ministerijų ir savivaldybių kabinetuose pasislėpę kurmiukai bei pelytės, kurie nusprendė už tai sumokėti mūsų pinigus.
O jie – ne gėjai ir ne pedofilai, kuriais tamsuomenė varo sau isteriją, jie – ne žvaigždės, kurioms visi jaučia pareigą parodyti jų vietą, jie – net ne menininkai, kurių darbus vertiname lyg pirkdami arklį. Jie tokie patys, kaip mes – skundžiasi per maža alga, ieško teisybės mitinguose, koneveikia šalies netobulumą ir patys nė neįtaria, kokį svajonių darbą turi.
Ir kas nesvajotų gauti pinigų už tai, kad leidžia svetimus pinigus tam, apie ką nesupranta nė tiek, kad galėtų motyvuotai atsikirsti lygiai tokiems pat neišmanantiems kritikams. Mano naivia galva, tai tolygu pinigams už visiškai nieko neveikimą.
O svarbiausia, kai nuperki reklaminį klipą ir tas pasirodo sumontuotas, lyg pirmą kartą prie kompiuterio prisėdusio trečiokėlio, įgarsintas per tą patį kompiuterio mikrofoną ir nufilmuotas, lyg tas dėdės filmas apie kelionę po Latviją, kurį žiūrėdama užmigo visa giminė, kaltas esi ne tu.
Kalta asociacija „Naujos meno formos“, galbūt jos pirmininkė Gabrielė Labanauskaitė, kalta aplinka, krizė, meno nesuprantanti liaudis, pakankamai pinigų neskyręs biudžetas, viešųjų pirkimų įstatymas, galiausiai – žiniasklaida ir – kaipgi be jo? – koks nors klanas.
O juk varganą klipą sukūrusios ir, neabejoju, už tai pinigų gavusios (filmavimo aplinka įrodo, kad darbo sąnaudos atsiėjo tikrai ne 100 litų) asociacijos svetainėje aiškiai parašyta:
„Asociacijos „Naujos meno formos“ tikslas – skatinti skirtingų meno sričių kūrėjų bendradarbiavimą; uždaviniai: rengti kultūrinius renginius, suteikiant pirmenybę originalioms ir inovatyvioms meno išraiškos priemonėms; organizuoti kūrybines dirbtuves ir edukacines paskaitas; bendradarbiauti su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio organizacijomis.“
Gal aš aklas, tačiau čia nėra nė užuominos ne tik apie reprezentacinių vaizdo klipų kūrimą, bet ir apskritai apie kokybiškos vaizdo medžiagos rengimą. O jei kas užginčys, kad šiame klipe nesuteikta „pirmenybė originalioms ir inovatyvioms meno išraiškos priemonėms“, tegul pirmas meta į mane akmenį.
Taigi, kūrėjai įvykdė tai, ką žadėjo, į juos kreipęsi užsakovai irgi nebuvo apgaudinėjami, žinojo, ką gaus. Todėl dabar labiausiai kankinantis klausimas yra net ne kodėl, kam ir už kiek tą klipą sukūrė, o kodėl staiga jo susigėdo ir pašalino?
Sakote, suveikė pagrįsta kritika? Ne tik liaudis, bet ir tikri ekspertai, kino režisieriai, vaizdo klipų kūrėjai paklaiko? Tačiau ar tai keičia esmę – ar dabar jau joks valdininkas negalės „puošti“ už mūsų pinigus mūsų erdvės pagal savo abejotiną skonį? Galų gale – tūkstančiai keliančių triukšmą nepaneigs to, kad yra šimtai, kuriems tai gražu ir meniška.
Būtent todėl laikydamasis savo įsivestos tradicijos ir baigsiu šį komentarą patarimu, kurio galima ir nepaisyti.
Kaip išvaduoti meną nuo kaltės
Viskas labai paprasta. Juk ir trispalviai cepelinai atrodo nevalgomi tik tol, kol nepamatai išmoningo jų pristatymo. Ir lietuviškų sušių projektą galima buvo suprasti, kaip vimdančią kulinarinę nesąmone, o jie virto labai populiariu meno kūriniu.
Todėl gerbiamos valdininkijos pelytės ir kurmiai, kuo skubiau grąžinkite šį vaizdo klipą ten, iš kur pašalinote, ir po juo parašykite (pageidautina, ne patys – yra ir profesionalų), kad tai – Lietuvos pirmininkavimo ES pradžios vizija skirtingų meno rūšių bendradarbiavimą skatinančios asociacijos „Naujos meno formos“ narių akimis.
Pinigų nebesusigrąžinsite, bet reprezentatyvų patosą, o su juo kartu ir kritikos laviną, sumažinsite. Ir jei jau neturite pinigų mokėti tikriems profesionalams už tikrą darbą, pakeiskite koncepciją. Paskatinkite savo įsivaizdavimą apie tokio pirmininkavimo svarbą, naudą ir realijas vaizdo klipais išreikšti mėgėjus – moksleiviai be jokių pinigų savo konkursams susuka tokių filmų, kad saldu žiūrėti.
Ir jei žiūrovas žinos, kad klipą, kuriame 10 ekskavatorių surėmę kaušus suformavo žvaigždę, sukūrė patys ekskavatorininkai ir dar savo iniciatyva, nebus jokios kritikos dėl kokybės – pasaulis tiesiog žavėsis mūsų žmonių išradingumu ir iniciatyvomis.
Ir tam reikia tiek nedaug – tik iniciatyvaus profesionalo, kuris rengtų konkursą ir vertintų darbus, šiek tiek sumų reklamai ir malonių prizų už geriausius klipus. Suprantu, kad tokios sąnaudos kur kas geriau reglamentuojamos ir aiškiau matomos, negu pelytės pagal išrašytas sąmatas perduoti pinigėliai, tačiau taip norisi, kad kažkada ateitų laikas, kai darome, kad būtų geriau ir įdomiau, o ne kad įsisavintume lėšas.
O juk menas būtent ir yra tai – daryti įdomiai ir taip, kaip manai esant gerai. Taigi, jis tikrai dėl tokių nesąmonių nekaltas. Atvirkščiai – kalta visų mūsų nepagarba jam.
