TV valgiaraštis mėgėjams ir gurmanams

Yra žmonių, kurie valgo valgyklose ir ten gerai jaučiasi. Bet ir yra tokių, kurie mėgsta maistą ruošti patys. Aš esu tas, kuris eina į valgyklą.

Daugiau nuotraukų (1)

Juras Jankevičius

Jul 12, 2013, 6:07 PM, atnaujinta Mar 3, 2018, 2:28 AM

Vis dėlto televizijos atžvilgiu esu tas, kuris mėgsta gaminti pats, o ypač informacinį meniu. Motyvai, dėl ko tai darau, labai paprasti — atsirado kai kas geriau už televiziją, iš kur gali pasiimti turinį.

Bet televizinę košę kitiems verdu. Nors ir tenka gaminti, tai dar nereiškia, kad tą patiekalą pats valgau. Bet kiek reikia dėti druskos, privalau žinoti.

Man labai svarbu prieiti prie kuo daugiau informacijos šaltinių. Tarkime, šios dienos aktualijas pirmiausia paskaičiau portale lrytas.lt. Paskui pasižiūrėjau „Al Jazeera“ televiziją. CNN nežiūrėjau, nes šis kanalas dažnai atspindi amerikietišką požiūrį.

Kitas naujienų nuotrupas gaudžiau internete. Žinojau, kad apie mane dominantį konkretų įvykį televizijos žiniose pamatysiu tik minutės trukmės siužetą, kuris nieko nauja nepasakys. Kol ateis žinių laikas, daug medžiagos jau būsiu susirinkęs pats.

Jei kalbėtume apie pramogas, yra laidų, kurios tikrai įdomios ir pritraukia auditoriją. Vis dėlto tikrąjį kvėpavimą televizija įgyja tuomet, kai transliuojamas futbolas, krepšinis, kitos svarbios varžybos arba, tarkime, „Eurovizija“. Turinys, skirtas ne interaktyviai, o patogiai žiūrėti atsisėdus ant sofos ar maukiant alų bare.

Grįžkime prie informacijos laidų — čia jau košę gali išsivirti pats. Aš ne visada noriu sriubos ir antrojo patiekalo. Kartais noriu tik maltinio, be jokios košės, sriubos ar kompoto. Galimybė susidėlioti naujienas internete — nuostabu, bet tai nereiškia, kad mūsų televizijų naujienų tarnybos dirba blogai. Tiesiog yra žmonių, kurie naujienas susirinkti mėgsta patys.

Televizija sėkmingai atlieka valgyklos funkciją ir dalis auditorijos yra tuo visiškai patenkinta. Tačiau atsiradus galimybei maitintis ne valgyklose dalis žiūrovų pabėgo. Tai atspindi ir reitingai.

Visos televizijos savo naujienų meniu rengia skirtingą ir tai leidžia žiūrovams pasirinkti. Skirtingos yra ne tik LRT televizijos ar „Lietuvos ryto“ TV žinių laidos, bet net ir LNK, TV3.

Pavyzdžiui, LRT televizijos Naujienų tarnyba pradėjo daug transliuoti tiesiogiai. Tos tiesioginės transliacijos dar nėra tobulos, nors techninės galimybės pažengusios labai toli. Žurnalistai vesti tiesiogines transliacijas gali iš bet kur.

Nors naujos technologijos suteikia daug galimybių, nė viena televizija dar nenutolo nuo paprasčiausio žanro — interviu tiesioginiame eteryje.

Kalbu apie tai, kad tiesioginiame eteryje turėtų būti ne paprastas interviu, bet bendras operatoriaus ir žurnalisto kūrinys.

Neturime aiškaus recepto, kaip išnaudoti naujausias technologijas. Stebiu, pavyzdžiui, CNN darbą ir suvokiu, kad tos technologijų galimybės — papildoma išraiškos forma.

Mums svarbu išmokti be didesnių sąnaudų parengti gerą tiesioginį reportažą. Tai yra tobulas taupymo būdas žinių tarnyboms, kurios visuomet susiduria su pinigų stygiumi.

TV gurmanas po naujienų laidos ieškos eksperto komentaro arba analizės. Televizijos stengiasi patenkinti ir jų poreikius, pateikdamos ir kasdienių, ir kassavaitinių įvykių apžvalgų.

Visada žavi Nemiros Pumprickaitės (LRT televizija) apžvalgos, o Edmundo Jakilaičio laidos „Lietuva tiesiogiai“ („Lietuvos ryto“ TV) buvo nepralenkiamos. Jis — tikras savo srities profesionalas.

Tiesa, kai kurių jo laidų nesinorėdavo žiūrėti dėl to, kad visos jos vyko toje pačioje uždaroje erdvėje. Bet kuriuo atveju tai buvo labai geras TV produktas.

Yra žiūrovų, kurie stengiasi žūtbūt peržiūrėti visas naujienų laidas. Pasibaigus vienai žinių laidai jie skubiai perjungia kitą kanalą, kur žinios dar tik įpusėjusios. Tai įdomi kategorija žmonių, bet jiems patarčiau išmokti naudotis internetu.

Dokumentika, futbolas ir koncertai — ateities televizijos gelbėjimosi ratas. O laidos turi būti sudėtos ten, kur jas būtų galima pasiimti tada, kai nori ir turi laiko. Jas galima pasižiūrėti ir ne per televiziją.

O tam, kuris apsikabinęs alaus bokalą žiūri sporto varžybas ar klausosi tiesiogiai transliuojamo koncerto, svarbu, kad ekranas būtų didelis, o garsas kokybiškas.

Tai klasikinė neinteraktyvi televizija, tokia, kokią žinome nuo praėjusio amžiaus pradžios. Tokia televizija dar ilgai gyvuos.

Manau, televizija žygiuoja ten, kur žiūrovai galės pasirinkti ir daryti įtaką turiniui ne tik balsuodami telefonu. Kol kas tie būdai dar nėra ištobulinti.

Laukia naujas technologijų šuolis, kurio laidų kūrėjai dar nespėja apžioti. Manau, televizija greitai mus labai nustebins.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.