Portalas lrytas.lt gavo dokumentus, liudijančius apie neregėto masto V. Romanovo verslo sandorius, vykdytus artėjant Ūkio banko žlugimui. Sveiku protu nesuvokiami sprendimai leidžia įtarinėti, kad bankas ir kitos su V. Romanovu susijusios įmonės buvo žlugdomos sąmoningai arba galima galvoti apie tai, kad svarbiausius sprendimus šioje verslo imperijoje priiminėjo visiškas avantiūristas.
Manipuliavo milžiniškomis baudomis
Jau rašėme apie vieną svarbiausių V. Romanovo verslo imperijos įmonių „Turto valdymo strategija“, kuriai pastaruoju metu vadovavo buvusio bankininko šokių partnerė Aleksandra Goryanova. Bendrovė, kuri per tarpinę įmonę „Ruskij Karavaj“ valdo maždaug 200 mln. litų vertą verslo centrą Maskvos centre, šių metų pavasarį netikėtai bankrutavo.
Portalui lrytas.lt pavyko sužinoti, kaip tai atsitiko. Pavarčius dokumentus susidaro įspūdis, kad bendrovė į bankrotą galėjo būti stumiama tyčia.
Praėjusių metų pabaigoje beveik visas „Ruskij Karavaj“ akcijas V. Romanovas per tarpininkus nutarė už 100 mln. litų parduoti viename Maskvos bute registruotai bendrovei „Lazurit“.
Preliminari sutartis dėl įmonės, kuriai priklauso verslo centras Maskvos centre, pardavimo buvo pasirašyta 2012 m. lapkričio 19 dieną. Joje buvo numatyta ir bauda, kurią „Lazurit“ gautų, jei sandoris iki metų pabaigos neįvyktų. Baudos dydis įspūdingas – net 50 mln. litų. Jis atitiko pusę parduodamo objekto kainos.
Keista, bet norėjęs parduoti savo įmonę V. Romanovas per gerą mėnesį kažkodėl to nepadarė ir neaiškiai bendrovei „Lazurit“ liko skolingas 50 mln. litų.
Po nepavykusio sandorio brangų objektą valdanti ir netikėtai į skolas įklimpusi bendrovė ir jos motininė įmonė „Turto valdymo strategija“ tapo nemoki. Balandžio mėnesį pastarajai buvo inicijuotas bankrotas. Pagrindiniu įmonės kreditoriumi tapo „Lazurit“.
Bankrotas buvo surežisuotas?
Šią istoriją narpliojantiems pareigūnams kyla įtarimų, ar toks bankrotas nėra surežisuotas. Esą sutartis dėl verslo centrą valdančios bendrovės pardavimo galėjo būti fiktyvi. Sandorio greičiausiai net nebuvo planuota užbaigti, o 50 mln. litų kompensaciją gavusi bendrovė galėjo būti pasitelkta paties V. Romanovo norint suorganizuoti savos įmonės bankrotą ir „išsigryninti“ 50 mln. litų.
Kam to reikėjo? Pasirodo, dalis Maskvoje esančio verslo centro yra įkeistas Ūkio bankui. Taigi realiai jis V. Romanovui jau nepriklauso. Tuo tarpu sužlugdžius verslo centrą valdančią įmonę, bent kažkiek pinigų būtų galima pabandyti susigrąžinti.
Tokius įtarimus sustiprino ir faktas, kad bendrovės „Turto valdymo strategija“ bankroto administravimas iš pradžių buvo patikėtas, kaip skelbia žiniasklaida, su V. Romanovu susijusiems asmenims. Teisėjai apsižiūrėjo tik po dviejų mėnesių ir pakeitė bankroto administratorių.
Portalo lrytas.lt žiniomis, verslo centrą Maskvos centre turinti įmonė Ūkio bankui praėjusių metų pabaigoje buvo skolinga 43,5 mln. litų. Tačiau to buvo negana. Bendrovė iš Ūkio banko prieš jam žlungant ketino skolintis dar 251 mln. litų įvairioms skoloms finansuoti bei 6 mln. JAV dolerių (apie 15 mln. litų) apyvartinėms lėšoms.
Tačiau pasiskolinti daugiau pinigų iš savo banko tąkart nespėta. Matyt, tam sutrukdė padidėjęs Lietuvos banko dėmesys V. Romanovo banke vykstantiems procesams. Netrukus Ūkio banko veikla buvo sustabdyta.
Liepos pradžioje bendrovei „Turto valdymo strategija“ buvo paskelbtas bankrotas, o su V. Romanovu šokusi A. Goryanova liko be darbo.
A. Goryanova sako apie keistus turto pardavimo sandorius nieko nežinanti, nes tuo metu įmonei vadovavo kita moteris. Su praėjusių metų pabaigoje „Turto valdymo strategijai“ vadovavusia Sigita Paulauskaite portalui lrytas.lt susisiekti nepavyko. Buvusi vadovė yra išėjusi motinystės atostogų.
Tuo tarpu pats V. Romanovas su žiniasklaida ir toliau nebendrauja. Išgirdęs, apie ką bus kalbama, buvęs bankininkas pareiškė neketinąs atsakinėti į „iškrypėlių“ klausimus.
Turtas keliauja į mokesčių rojų
Jau senokai Maskvoje apsistojęs V. Romanovas laiko veltui nešvaisto. Žlugusio Ūkio banko bankroto administratoriai neseniai išsiaiškino, kad bankui neįkeista Maskvos centre esančio verslo centro dalis (apie pusė pastato) balandį buvo parduota lengvatinio apmokestinimo valstybėse esančioms kompanijoms, todėl atgauti šį turtą bus nelengva.
Bankroto administratoriaus atstovai portalui lrytas.lt patvirtino planuojantys teismuose užginčyti susitarimą su „Lazurit“ ir taip išsaugoti 50 mln. litų.
„Mes ruošiame ieškinį. Pagal lietuvišką teisinę sistemą, Lietuvos teismų suformuotą praktiką, baudos už neįvykusį sandorį turi būti protingos, skirtos tik kompensuoti galimus pirkėjo nuostolius“, - sakė Ūkio banko interesams atstovaujantis advokatas Vidmantas Drizga.
Jis pastebėjo, kad tokia praktika, kai bankroto metu būdavo sąmoningai „išpučiamos“ baudos, siekiant pasididinti reikalavimus, Lietuvoje buvo dažna prieš dešimt metų ar dar seniau.
Generalinė prokuratūra, pavasarį pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke, tyrimo eigos nekomentuoja. Prokuratūra nesako, ar pareikš įtarimus V. Romanovui, ar jis bus apklausiamas kaip liudininkas.
