Nutartis grąžinti bylą priimta liepos 17 dieną, skelbiama
teismų informacinėje sistemoje „Liteko“.
„Kaltinamasis aktas turėjo būti išverstas ir turėjo būti
išsiųstas į Rusiją. Baudžiamoji byla gauta su į rusų kalbą
neišverstu kaltinamuoju aktu, kuris turėjo būti išsiųstas pagal
teisinės pagalbos prašymą Rusijai, nes B. Makutinovičiaus
gyvenamoji vieta nežinoma“, - sakė Vilniaus apygardos teismo
atstovas spaudai Gintautas Stalnionis.
Lietuva savo iniciatyva, siekiant garantuoti kaltinamųjų teises,
yra paskyrusi jiems valstybės garantuojami gynėjai, privačiai
gynėjų kaltinamieji nėra pasisamdę.
Birželį prokurorai paskelbė baigę rašyti kaltinamąjį aktą
ir atskleidę 16 pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių
sužalojimo bei apšaudymo epizodų.
„1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiais jie vykdė
prieš naujai susiformavusias Lietuvos Respublikas institucijas,
pasienio tarnybas, muitinės postus neteisėtus nusikalstamus veiksmus
- užpuldinėjo, atėmė turtą, naudojo smurtą pareigūnų
atžvilgiu, išniekino valstybės simboliką - Lietuvos vėliavą“, -
yra sakęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Gintautas
Valiukevičius.
Anot Generalinės prokuratūros, Rusija atsisakė išduoti
B. Makutinovičių bei V. Razvodovą ir neatsakė į teisinės pagalbos
prašymą informuoti kaltinamuosius apie jų teisę susipažinti su
ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti
39 fiziniai asmenys.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams
šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos
komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta
sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų
liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni
policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar
nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.