Nutartis grąžinti bylą priimta liepos 17 dieną, skelbiama teismų informacinėje sistemoje „Liteko“.
„Kaltinamasis aktas turėjo būti išverstas ir turėjo būti išsiųstas į Rusiją. Baudžiamoji byla gauta su į rusų kalbą neišverstu kaltinamuoju aktu, kuris turėjo būti išsiųstas pagal teisinės pagalbos prašymą Rusijai, nes B. Makutinovičiaus gyvenamoji vieta nežinoma“, - sakė Vilniaus apygardos teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis.
Lietuva savo iniciatyva, siekiant garantuoti kaltinamųjų teises, yra paskyrusi jiems valstybės garantuojami gynėjai, privačiai gynėjų kaltinamieji nėra pasisamdę.
Birželį prokurorai paskelbė baigę rašyti kaltinamąjį aktą ir atskleidę 16 pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų.
„1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiais jie vykdė prieš naujai susiformavusias Lietuvos Respublikas institucijas, pasienio tarnybas, muitinės postus neteisėtus nusikalstamus veiksmus - užpuldinėjo, atėmė turtą, naudojo smurtą pareigūnų atžvilgiu, išniekino valstybės simboliką - Lietuvos vėliavą“, - yra sakęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Gintautas Valiukevičius.
Anot Generalinės prokuratūros, Rusija atsisakė išduoti B. Makutinovičių bei V. Razvodovą ir neatsakė į teisinės pagalbos prašymą informuoti kaltinamuosius apie jų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 fiziniai asmenys.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
