N.Venckienė tapo savo baimės įkaite

Nors Lietuva padėti rasti Neringą Venckienę paprašė Vokietijos ir JAV, visų žvilgsniai krypsta tik į pastarąją šalį, ypač į jos didmiestį Čikagą. Atrodo, kad su 14-mečiu sūnumi pabėgusi Seimo narė save ir vaiką pasmerkė savanoriškam įkalinimui.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Kuznecovaitė

Aug 5, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 2, 2018, 4:06 AM

Jeigu nuo teisingumo iš Lietuvos pasprukusi N. Venckienė tikrai yra JAV, ji su vaiku nekelia kojos iš juos priglaudusio žmogaus namų, todėl yra izoliuota nuo supančio pasaulio.

Rugpjūčio 9 dieną bus keturi mėnesiai, kai N. Venckienė su vaiku dingo iš Lietuvos, ir trys mėnesiai, kai paskelbta jos oficiali paieška, rašo dienraštis „Lietuvos rytas".

Apie bėglę niekas negirdėjo

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Danguolė Navickienė iki šiol iš nieko negirdėjo, kad pabėgėlę kas nors būtų matęs Čikagoje ar jos apylinkėse.

Tą patį tvirtina ir iš Garliavos kilęs kunigas Jaunius Kelpšas: „Nežinau nė vieno žmogaus, kuris patvirtintų, kad ji yra Čikagoje.”

Pasak J. Kelpšo, nors Čikaga didelė, joje gyvenantiems lietuviams ji atrodo lyg mažas kaimas. Čia visi vieni kitus pažįsta, žino, kas kuo užsiima, su kuo bendrauja, dalijasi džiaugsmais ir rūpesčiais.

„Tokioje bendruomenėje kaip mūsų gandai sklinda greitai, o paslapčių čia ilgai neišsaugosi.

Dabar nesu sutikęs nė vieno žmogaus, kuris galėtų pasigirti pamatęs N. Venckienę viešojoje vietoje – parduotuvėje, lietuviškuose susiėjimuose, bažnyčioje ar kitur.

Jeigu ji tikrai yra čia, slepiasi kur nors priemiestyje, rūsyje”, – kalbėjo J. Kelpšas.

Turi keletą gerbėjų

Viešojoje erdvėje minimos pavardės dviejų žmonių, pas kuriuos esą galėjo apsistoti nuo teisėsaugos pasislėpusi Seimo narė. Teigiama, kad vos tik atvykusią į Čikagą ją su sūnumi priglaudė pensininkas Juozas Karsokas, aktyvus jos rėmėjas ir beveik visų „violetinių” piketų dalyvis.

Kiek laiko pagyvenusi pas J. Karsoką, vėliau N. Venckienė esą persikraustė į muzikanto, žinomo visuomenininko, S. Dariaus ir S. Girėno komiteto pirmininko Algimanto Barniškio namus.

„Gali būti, kad jis ją priglaudė”, – sakė ir D. Navickienė.

Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės, A. Barniškis priklauso tai grupelei žmonių, kurie tiki N. Venckienės tiesomis, todėl versijos, kad ji prieglobstį rado jo namuose, neatmestų.

A. Barniškis jau apie tris savaites vieši Lietuvoje, bet kaip jį surasti gimtinėje, nei D. Navickienė, nei J. Kelpšas nežino.

Lanko šeštadieninę mokyklą?

Kad N. Venckienė su sūnumi yra JAV, girdėjusi ir Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Buvusi ilgametė vaiko teisių apsaugos kontrolierė nepilnamečiu Venckų sūnumi domėjosi po to, kai paaiškėjo, kad vaikas buvo išvežtas iš Lietuvos taip ir nebaigęs septintos klasės.

„Jeigu vaikas nemoka anglų kalbos ir jeigu nėra sutvarkyti dokumentai mokytis nuotoliniu būdu, pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, įtvirtinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Konstitucijoje, Švietimo įstatyme.

Visi šie įstatymai įpareigoja tėvus užtikrinti, kad vaikas būtų ugdomas. Kai kėliau šį klausimą, iš Amerikos lietuvių išgirdau, jog Venckų sūnus lanko šeštadieninę mokyklą Lemonte”, – sakė Seimo narė.

Rėmėjų gretos išretėjo

Violetinė migla sklaidosi ne tik Lietuvoje, bet ir JAV. Tariamos pedofilijos istorijos pradžioje aktyviai rėmę N .Venckienę, dabar Amerikos lietuviai jai jau atsuka nugarą.

Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės D. Navickienės, Čikagoje ir netoli jos esančiame Lemonte yra likusi tik labai maža saujelė N. Venckienės rėmėjų.

Net ir dalis tų žmonių, kurie pernai gegužę užpuolė į Čikagą atvykusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kortežą, dabar stengiasi nuo šios istorijos laikytis nuošalyje.

„Lietuvių bendruomenė neturi nieko bendra su N. Venckienės šalininkais ir jų neremia.

Jie veikia neturėdami bendruomenės pritarimo – prieš kažką maištauja, bet mes nelabai suprantame, prieš ką, ir nepalaikome su jais jokių ryšių”, – teigė D. Navickienė.

„Drąsos kelias” – ties išnykimo riba

* Iš Lietuvos pabėgus Seimo narei N. Venckienei tirpsta ir jos įkurtos „Drąsos kelio” partijos rėmėjų gretos.

* Naujausios apklausos rodo, kad už „violetinę” partiją pasiryžę balsuoti vos 0,4 proc. šalies gyventojų.

* Atmetus žmones, kurie neturi nuomonės arba neina balsuoti, „Drąsos kelias”, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausiu metu, surinktų apie 1 proc. balsų.

* Praėjusių metų spalį už šį partija pasivadinusį judėjimą balsavo 8 proc. rinkėjų.

* Metų pradžioje „Drąsos kelią” rėmė apie 3 proc. visuomenės nuomonę tiriančios kompanijos „Vilmorus” apklaustų šalies gyventojų, balandį partijos reitingai nukrito iki 2 procentų ir toliau mažėjo.

* Birželį už „Drąsos kelią” ketino balsuoti 1,7 proc. apklaustųjų, o liepą partijos populiarumas nukrito iki 0,4 procento.

* „Drąsos kelio” vadovas Seimo narys Jonas Varkala mano, kad partijos populiarumas galėjo smukti dėl neigiamos žiniasklaidos įtakos, bet neabejoja, jog vykstant Seimo rinkimams rezultatai būtų daug geresni, nei piešia sociologai.

* Galbūt partijos populiarumui neigiamai atsiliepė N. Venckienės pabėgimas iš Lietuvos?

* „Kaip sakė vienas bičiulis: Neringa tebegyvena žmonių širdyje – ji niekur nedingo. Lygiai taip pat niekur nedingo žmonių nusivylimas dabartine situacija”, – save bandė drąsinti nykstančios partijos pirmininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar panaikinta PVM lengvata tikrai žlugdo maitinimo verslą?