Į piketo akciją susirinko apie 15 žmonių. Jie rankose laikė plakatus su užrašais „Fiurerio laikai grįžta“, „Bandymams su žmonėmis – NE“, „Ar žmogaus kankinimas – valstybės politika?“, „Stabdykime smurtą, už įvykdytą – reikalaukime atsakomybės“, „Gana švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus“. Kai kuriuose spalvinguose plakatuose buvo ironizuojamas Darbo kodekso liberalizavimas, medikų darbo sąlygos.
Piketuotojų teigimu, Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė A. Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausio teismo (LAT) sprendimu grąžinta į buvusias pareigas, tačiau administracija nesusitaiksto su teismo sprendimu ir ištisus metus taiko medikei priemones, prilygsiančias psichologiniam kankinimui, kurdama precedentus naujiems ginčams bei teismų byloms. Iš medikės esą atimta konstitucinė teisė į kasmetį poilsį kvestionuojant gydytojų išvadas dėl sveikatos, vadovybė esą kuria schemas, pagal kurias būtų atlikti priverstiniai sveikatos patikrinimai. Be to, poliklinikos administracija nesiima jokių veiksmų užtikrinti sveikatai saugias darbo sąlygas, žiauriai taktikai pagrįsti kuriami vidiniai aktai, kurie įteisins darbuotojų besąlygišką paklusnumą vadovybei.
„Šita spontaniška akcija organizuota siekiant atkreipti dėmesį, kadangi dar kartą A. Kavaliauskaitės neišleido kasmetinių atostogų, kurias jai turėtų užtikrinti Konstitucija. Tai daroma drastiškai metodais ir manome, kad tai yra sisteminis dalykas, atostogų nesuteikimo negalima ištraukti iš konteksto. Kalbame apie tai, kad darbo vietoje naikinamas žmogus, sudaromos tokios sąlygos, kad ji greičiausiai atsisakytų savo pareigų ir išeitų iš darbo, nes tai būtų labai patogu poliklinikos vadovybei“, – Eltai sakė Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.
Pasak jos, bandoma įvesti neeilinius ir visiškai įstatymams prieštaraujančius sveikatos patikrinimus. Esą taip nutiko ir su A. Kavaliauskaite, kuri spaudimą jau patiria ketverius metus, ją bandoma atleisti iš Karoliniškių poliklinikos. Liepos 25 dieną medikei Antakalnio poliklinikoje remiantis anoniminiu įsakymu buvo atliktas neeilinis sveikatos patikrinimas, moterį dėl neva netinkamos sveikatos siekiama pripažinti netinkama eiti pareigas.
Piketuotojai nurodo, kad A. Kavaliauskaitė iki šiol nėra gražinta į ankstesnes kineziterapeutės pareigas, kaip yra nurodyta teismo nutartyje, o dirba masažuotoja, su ja nėra galutinai atsiskaityta už priverstinės pravaikštos laiką, jos teisės pažeidžiamos, nes neleidžiama pasirinkti atostogų ir darbo grafiko, kaip numato Darbo kodeksas darbuotojui, vienam auginančiam mažametį vaiką.
„Tai išskirtinis Lietuvoje atvejis, kai žmogus nesusitaiko su neteisėtumu, visomis priemonėmis, kurias taiko darbdavys ir tiesiog bando kovoti, išsikovoti savo teises, parodyti, kad šitas teises įmanoma apginti labai sunkiai – per savo sveikatą, praradimus. Tačiau tai parodo ir kitiems žmonėms, kad neturime teisės palikti vergiškos darbo vietos kitiems vergams“, – kalbėjo I. Judina.
Piketo dalyviai ragino pasirašyti peticiją, kuria skatina stabdyti smurtą prieš Lietuvos medikų ir Karoliniškių poliklinikos profsąjungą ir jos lyderę A. Kavaliauskaitę. Peticija adresuota Prezidentei, Seimui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Teisingumo ministerijai, Vilniaus miesto merui, Žmogaus teisių stebėjimo institutui.
Pernai gegužę po dvejų metų priverstinės pravaikštos A. Kavaliauskaitė LAT nutartimi buvo sugrąžinta į darbą.
Vilniaus Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė A. Kavaliauskaitę iš darbo atleido 2010 m. kovo 22 d. Aktyvią profesinės sąjungos lyderę viešojoje erdvėje stojo ginti kelios medikų organizacijos. Tuometis Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2011 m. atleidimą pripažino neteisėtu ir nurodė darbdaviui A. Kavaliauskaitę grąžinti į darbą, išmokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.
Karoliniškių poliklinikai apeliavus Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad atleidimas neteisėtas, bet į darbą medikės negrąžino dėl, teismo sprendimu, nepalankų sąlygų darbe. Aukščiausias teismas 2012 m. balandžio 26 d. panaikino apygardos teismo nutarties dalį, kuria A. Kavaliauskaitė iš darbo atleista teismo sprendimu. A. Kavaliauskaitė grąžinta į darbą, darbdavys priverstas jai išmokėti išeitinę išmoką bei kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir sumokėti jos bylinėjimosi išlaidas.
Nesutarimai kilo, kai profsąjungos pirmininkė A. Kavaliauskaitė pabandė realizuoti savo, kaip darbuotojų atstovo, funkcijas ginant neteisėtai atleidžiamus darbuotojus, reikalaujant sąžiningo darbo užmokesčio priedų paskirstymo ir racionalaus darbo organizavimo.
