Baltarusija bando sklaidyti dvejones dėl savo atominės elektrinės

Astravo atominės elektrinės statyba vyksta vos pusšimtį kilometrų nuo Vilniaus. Tad šeštadienį Minskas surengė diskusiją su Lietuvos visuomene.

Kaip sakė Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovai, išvis iš Lietuvos Astravo pusėn išriedėjo trys autobusai. Viename iš jų – renginį nušviesti išsiruošę žurnalistai. Kitu autobusu atvyko vos du vilniečiai. Dar vienu autobusu iš Lietuvos atvyko 37 visaginiečiai.

Renginio dalyvius registruojančios merginos sakė, kad jų sąrašuose – 190 pavardės. Iš jų apie šimtas – atvykusiųjų iš Lietuvos. Likę – baltarusiai.

Planuota, kad išvis iš Lietuvos ir Baltarusijos kaimų pasienyje su Lietuva galėtų atvykti apie pusę tūkstančio žmonių. Nors buvo pasirengta, reikalui esant, pervežti, kad ir kelis tūkstančius.

Diskusijos - iš reikalo

Viešuosius svarstymus Baltarusija rengia ne iš didelės meilės ar neturėjimo ką veikti, veikiau – būtinybės.  Mat tai - privalomas etapas norint toliau statyti atominę elektrinę.

Baltarusijos ministerijų atstovai tikina, kad Astrave atominė dar nestatoma, dar tik atliekami parengiamieji darbai pamatui kloti ir statomas mikrorajonas, kuriame įsikurs atominės darbuotojai. Tiesa, vietos gyventojai džiaugiasi, kad pamatas jau klojamas, tad ir pati jėgainė netrukus iškils, o drauge bus kuriamos darbo vietos.

Baltarusijos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Michadiukas aiškino, kad elektrinė bus saugi ir tai viešųjų svarstymų metu įrodys specialistai.

Anot jo, Neries vandeniui, kuris bus imamas reaktoriui aušinti, atominė žalos nedarys, požeminiai vandenys nebus teršiami.

Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas negalėjo atsakyti, kur bus dedamos atominės energijos atliekos.

„Į tai atsakys specialistai“, - remiamas prie sienos atsakyti, sukosi ministras.

Jis sakė, kad ir Vilniaus evakuacijos planas dar neparengtas, mat nėra tokios būtinybės: net ištikus avarijai neva grėsmė Lietuvos sostinei nekilsianti.

Kad Astravo kino teatro salėje, beveik negirdėti lietuvių kalba, nustebino M.Michadiuką. „Na, mes juk visus kvietėme. Tai skelbėme Lietuvos spaudoje. Pasirūpinome nemokamomis vizomis ir transportu. Be to, kvietėme Lietuvos užsienio ministrą“,  - kalbėjo M.Michadiukas.

Jis sakė, kad klausymai rengiami Astrave, mat Lietuva neparodė noro juos surengti savo šalyje. Tokią mūsų šalies poziciją jis aiškina konkurencija, juk Lietuva rengiasi statyti atominę elektrine Visagine.

Į Astravo atominę elektrinę ketinama investuoti iki 10 mlrd. dolerių. Dėl šių pinigų, kaip tikino M.Michadiukas, pasirašytos sutartys su Rusija.

„Baltarusija jau surengė aptarimus, kurie numatyti pagal ESPO rekomendacijas. Su Lietuvos Respublika taip pat rengėme tokius aptarimus. 2010-aisiais vedėme juos Vilniuje. 83 žmonės juose dalyvavo. Turime jo protokolą. Taip pat vėliau Minske surengėme konsultacijas.

Taigi mes atlikome visas procedūras. Tačiau Lietuva kreipėsi į ESPO komitetą ir pareiškė, kad Baltarusija ne viską padarė pagal šios konvencijos reikalavimus“, - kalbėjo  Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas.

Jis pasakė, kad ESPO konvenvijos komitetas patarė atlikti ir galutinį aptarimą su visuomene.

„Mes kreipėmės į Lietuvos aplinkos ministeriją, kad surengtume viešuosius svarstymus. Lietuvos kolegų reakcija buvo nepalanki. Todėl mes pasiuntėme Lietuvai išverstą galutinį ataskaitos variantąį lietuvių kalbą.

Mūsų žiniomis, Lietuvos pusė nesusipažino su šia ataskaita. Teisinosi savo užimtumu, mat pirmininkauja ES“, - kalbėjo V.Kulikas.

Todėl Baltarusijos pusė, kaip sakė ministras, ataskaitą jie įdėjo į internetinę svetainę.

„Pranešėme Lietuvos pusei, kur ta ataskaita, ir pakvietėme jus visus atvykti į šį visuomeninį aptarimą Astrave. Mes darome visus žingsnius informuodami apie atominę elektrinę“, - sakė V.Kulikas.

Kodėl renkamais ne kitos vietos atominei elektrinei statyti, o Astravas, kuris taip arti Vilniaus?

Baltarusijos atstovai aiškino, kad Mogiliovo apylinkėse esančiose aikštelėse, kurias taip pat buvo galima rinktis, statyti elektrinės negalima dėl šiam kraštui būdingų karstinių reiškinių – ten gali susidaryti kiaurymės žemėje.

„Tad buvo aišku, kad gręžiniai gali tiesiog prasmegti“, - kalbėjo respublikinės unitarinės įmonės „Belnipienergoprom“ direktorius Andrejus Rykovas.

Baltarusija neturi Vilniaus evakuacijos plano, jei nutiktų avarija. „Tokio plano ir nereikia“, – sakė Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas V.Kulikas. Anot jo, Lietuvai elektrinė nepadarytų žalos.

Kaip sakė A. Rykovas. Poveikio aplinkai tyrimo rezultatai buvo aptarti su Lietuva, Latvija, Austrija, Lenkija, Ukraina.

Visuose aptarimuose, anot jo, dalyvavo per 2100 žmonių.

Jis tikino, kad taip pat buvo pateiktas nesunkios avarijos projektas, aprašytas poveikis Lietuvai, taip pat pateiktas planas, kaip bus atšaldomas Neries vanduo jį išleidžiant į upę.

„Atskiras klausimas – Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos aptarimas su Lietuvos puse. Visos Lietuvos pastabos susistemintos ir pateikti atsakymai. Pabrėžiu, kad mūsų atsakymai konstruktyvūs. Mes siekiame, kad mūsų atominė jėgainė būtų pati saugiausia. Jūs matote, kokia nuostabi Baltarusijos žemė, ir mes norime, kad mūsų vaikai gyventų saugioje, modernioje šalyje.  

Be atomines jėgainės Baltarusija nebegali gyventi ir plėtotis. Mes aktyviai modernizuojame savo energetiką. Statome moderniausius blokus“, – kalbėjo A.Rykovas.

Jis pabrėžė, kad Baltarusija stato tiek saulės, tiek vėjo elektrines, tačiau to nepakanka, tad reikalinga ir atominė energetika.  

„Daugiausia klausimų Lietuvai kyla dėl to, kad mūsų elektrinė labai arti Lietuvos sienos“, -- sakė Nacionalinės radiacijos saugos komisijos prie Baltarusijos Ministrų Tarybos vadovas Jakovas Kenigsbergas.

Astravas nuo Lietuvos nutolęs 25 kilometrais, o sostinė Vilnius – 53 kilometrais.

J.Kenigsbergas mėgino atremti tokius Lietuvos nuogąstavimus kitais pavyzdžiais, kai jėgainės įsikūrusios greta sostinių ar didelių miestų. Jis rėmėsi Prancūzijos miesto Liono, taip pat Liuksemburgo  pavyzdžiu, greta kurių yra atominės jėgainės.

Taip pat jis paminėjo Šveicariją, kurioje 13 km nuo Berno yra atominė jėgainė, ar pusšimčiu nuolusi nuo Ciuricho. J.Kenigsbergas kalbėjo ir apie Vokietiją bei Slovėniją.

„Ir visos šitos elektrinės veikia nedarydamos žalos gyventojams“, – sakė J.Kenigsbergas.

Jis sakė, kad pagal reikalavimus, gyventojų radiacinė apšvita neturi būti didesnė  0,1 mSv. Anot J.Kenigsbergo, Astrave ji neviršys 0,0002 mSv  per metus.

Lietuvos pusė nerimauja dėl poveikio mūsų šaliai, nutikus avarijai. Anot J.Kenigsbergo, dažniausiai vėjai pučia gilyn į Baltarusiją, o ne į Vilniaus pusę.

Ištikus spindulinei ligai, žmogus būtų apšvitintas 0,1 mSv, tuo tarpu onkologinių ligų rizika iškyla, kai apšvita siekia 100 mSv, o spindulinė liga – 1000 mSv.

„Žinoma, mes tyrinėjome įvairių avarijų scenarijus. Mes esame pasirengę vykdyti TATENA reikalavimus. Be to, pagal prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymą griežtai vykdome visus TATENA reikalavimų“, – pabrėžė J.Kenigsbergas.

Lietuvos baimės dėl radiacinės apšvitos avarijos atveju, anot jo, nepagrįstos.

„Iki sienos su Lietuva  apšvita siektų 1,62 mSv.  Kai TATENA sako, kad kenkia 100. 50  km atstumu šios dozės dar mažesnės“, – įrodinėjo J.Kenigsbergas.

„Mes norime pastatyti savo atominę, o jūs norite – savo Visagine“, – vildamasis, kad santykiai su Lietuva išliks gražūs, savo kalbą pabaigė J.Kenigsbergas.

Tokie pat blokai buvo pastatyti Rusijoje, Ukrainoje, Čekijoje ir Bulgarijoje.

Ant scenos Astrave užkopė ir visaginietis atominės elektrinės darbuotojas  Olegas Davydiukas. Jo kalba buvo itin emocinga, ją lydėjo aplodismentai.

„Kiek dar galima apie tai kalbėti. Niekada nesuprantu, kodėl Lietuva  šitaip priešinasi. Juk tiek atominių įkurtos arti sostinių, tačiau bėdų nekyla. Esu ten buvęs. Kuo civilizuotesnis kraštas, tuo atominės arčiau jų didžiųjų miestų“, - kalbėjo O.Davydiukas iš Visagino atominės elektrinės.

Pastarasis sakinys buvo palydėtas plojimais.

„Visaginas baltai pavydi astraviečiams. Kam čia nepatinka atominė, gali keistis su mumis butais“,   - sakė O.Davydiukas. Vėl pasigirdo plojimai.

Anot jo, daug visaginiečių atomininkų planuoja persikelti į Astravą ir dirbti čia.

„Vyksta kažkokie neaiškūs pokalbiai apie saugumą, apie kažkokias paslaptis“, - Lietuvą kritikavo visaginietis.

Mes ketiname kreiptis į Baltarusijos prezidentą, kad mūsų žmonės, specialistai, galėtų būti įdarbinti Astravo atominėje elektrinėje. Kreipiuosi į politikus, ar tai ne geriausias argumentas, kad Lietuvos žmonės balsuoja už Baltarusijos atominės statybą“, - klausimą kėlė O.Davydiukas ir palinkėjo astraviečiams sėkmės.

Lietuvos diplomatai kvietimo nesulaukė

Tuo tarpu anot Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, tokie viešieji svarstymai yra neteisėti ir negali būti pripažinti kaip įvykę, mat labai skubanti Baltarusija nepateikė atsakymų į svarbius mūsų šalies klausimus dėl atominės elektrinės saugumo, ypač mūsų šaliai.

Lietuva veikiausiai neuždės pliuso baltarusiams, kad šie nuveikė dar vieną darbą pakeliui iki atominės. Mat prieš pokalbius su paprastais Lietuvos gyventojais, jie turėjo atsakyti į oficialiai pateiktus mūsų šalies klausimus.

Taip numatoma Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai vertinimo pagal ESPO konvenciją reikalavimuose. Baltarusiai, ratifikavę šią konvenciją, Lietuvos valstybės manymu, jos nepaiso.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) klausimus pateikė dar 2009-aisiais, tačiau sako iki šiol nesulaukusi atsakymų. Išvis Lietuva mano, kad Baltarusija yra atsakiusi tik į vos penkis procentus iškylančių klausimų. Baltarusija anksčiau yra atkirtusi, kad Minskas veikia pagal konvenciją, visus atsakymus pateikė, o ignoruodama Baltarusijos pasiūlymus Lietuvos pusė pažeidžia geros kaimynystės dvasią. 

URM atstovai tikino oficialaus kvietimo vykti į Astravą šį šeštadienį nesulaukę.

„Šis renginys organizuojamas Baltarusijos teritorijoje, nors Baltarusija skelbia, kad jis skirtas Lietuvos visuomenei. Kyla klausimų, kaip Lietuvos visuomenė gali sudalyvauti šitame renginyje, kai jis vyksta Baltarusijos teritorijoje.

Mūsų nuomone, tai apriboja Lietuvos visuomenės dalyvavimą“, - kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė.

Tai ne pirmas bandymas surengti viešuosius svarstymus. 2010-aisiais du kartus jie buvo rengiami Vilniaus universitete Saulėtekyje. Tačiau tuomet į auditoriją susirinko daugiausia studentų, kurie nesuprato rusų kalbos. Anot URM atstovų, padėtį ne ką pagerino ir atskubėję vertėjai – versti energetikos tema nėra paprasta.

Akivaizdu, kad tokia įtampa tarp dviejų valstybių kvepia kone tarptautiniu diplomatiniu skandalu.

Kokie klausimai kelia nerimą?

Kodėl atominei elektrinei buvo pasirinktas būtent Astravas, nuo kurio Vilnius, kuriame įsikūrusios svarbiausios Lietuvos valstybės institucijos, nutolęs vos 50 kilometrų? Baltarusija neatliko seisminių tyrimų Astrave, o 1887, 1893, 1896, 1908 metais čia buvo fiksuojami stiprūs žemės drebėjimai. Kaip bus aušinamas reaktorius?

Kokį poveikį atominė darys Neries, kuri nutolusi vos 10-čia kilometrų, vandeniui, požeminiam geriamajam vandeniui? Ar ir kokie parengti avarinės parengties planai, ypač jei prireiktų evakuoti vilniečius?

Pareigūnai dvejoja ir dėl Baltarusijos teisės aktų, reglamentuojančių branduolinę energetiką. Ramybę Lietuvos pusei drumsčia ir Baltarusijos valdžios užmojai pastatyti pigiausią atominę elektrinę. Finansavimo klausimas yra pakibęs labai rimtai – elektrinė statoma už Rusijos pinigus, o Rusijos finansinė padėtis prastėja.

Baltarusija nutarė statyti atominę elektrinę Astrave 2007-aisiais. 2009-ųjų sausį pradėti parengiamieji darbai Astravo aikštelėje.

Šiemet liepos gale Lietuvos ambasadorių Baltarusijoje Evaldą Ignatavičių pasiaiškinti dėl Lietuvos pozicijos atominės Astrave atžvilgiu.

Šeštadienio renginyje Astrave ketina dalyvauti Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas, Baltarusijos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Michadiukas, Astravo vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalko ir Nacionalinės radiacijos saugos komisijos prie Baltarusijos Ministrų Tarybos vadovas Jakovas Kenigsbergas.

***

Gitana Grigaitytė, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė:

„Lietuvos užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis valstybinėmis institucijomis, visada reikalavo, kad Baltarusija atitiktų tarptautinius reikalavimus plėtojant savo atominės elektrinės projektą. Viena svarbesnių tarptautinių taisyklių yra Jungtinių Tautų poveikio aplinkai konvencija, vadinamoji ESPO konvencija, kuri numato nuoseklų eiliškumą, kurį, kaip pasirašiusi ir ratifikavusi šią konvenciją šalis, Baltarusija turi atitikti.

Tai yra, pirmiau kaimyninėms šalims yra pateikiami atsakymai į klausimus, tuomet rengiami kiti procedūriniai veiksmai, tokie kaip viešieji klausymai Lietuvos visuomenei, dvišalės ekspertų konsultacijos ir panašiai.

Lietuvos pusė mano, kad Baltarusija į esminius Lietuvos klausimus nėra pateikusi atsakymų. Klausimus pateikėme dar 2009 metais. Iki šiol nesulaukėme atsakymų.

Tai išties esminiai klausimai. Tarp jų – kodėl pasirinkta Astravo aikštelė šiam objektui, kuri yra arčiausiai Lietuvos sostinės ir didžiausio miesto. Kodėl Baltarusija neatlieka šioje aikštelėje seisminių tyrimų, juk ši aikštelė yra seismiškai aktyvi. Prieš 100 metų ten įvykę daug stiprių žemės drebėjimų.

Taip pat kaip bus vykdomi reaktoriaus aušinimo darbai, koks poveikis bus daromas Neries upei, gyventojams, požeminiams vandenims, kaip bus vykdomi tarptautiniai branduolinės saugos reikalavimai, kuriuos nustato Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)?

Baltarusija į visus šiuos klausimus atsakymų iki šiol nėra pateikusi ir todėl manome, kad peršokti į kitą ESPO konvencijos etapą ir rengti viešuosius klausymus yra skubotas ir vienašalis Baltarusijos veiksmas. Baltarusija turi teisę tai daryti, tačiau Lietuva pasilieka prie savo pozicijos, kad atsakymus į Lietuvos klausimus Baltarusija vis tiek turi pateikti, nepaisant to, kad ji siekia peršokti šį etapą.

Iš esmės Baltarusija statybas šioje aikštelėje pradėjo dar nepradėjusi jokio poveikio vertinimo aplinkai proceso su Lietuva. Todėl Lietuva 2011-aisiais oficialiai kreipėsi į ESPO konvencijos įgyvendinimo komitetą Ženevoje, kad jis atliktų tyrimą, ar Baltarusija nepažeidžia ESPO konvencijos. Komitetas atliko tyrimą ir šių metų balandžio 15 dieną paskelbė savo sprendimą, kad Baltarusija pažeidžia ESPO konvenciją, kad Lietuvos reikalavimai yra pagrįsti, kad Baltarusija privalo atsakyti į Lietuvos klausimus ir atlikti visas kitas būtinas procedūras.

Bet kokiu atveju tikimės geranoriško dvišalio bendradarbiavimo ir bet kurį susitikimą su Baltarusijos puse bandome išnaudoti šitų neatsakytų klausimų išsiaiškinimui. Tai darysime ir toliau. Taip pat toliau dirbsime su ESPO konvencijos įgyvendinimo komitetu, su TATENA, nes tai yra organizacijos, kurių tarptautiniai reikalavimai turi būti įgyvendinami vykdant tokius projektus. Ir mes tikimės tų organizacijų pagalbos. Mums labai svarbu, kad jei Baltarusija vykdo tokį projektą, maksimaliai atitiktų tarptautinius branduolinės saugos, radiacinės saugos reikalavimus.

Su Baltarusijos teikiama medžiaga dirba daug Lietuvos institucijų, ir tikrai mes nuoširdžiai analizuojame ją, laukiame atsakymų į esminius klausimus. Ir kol jie nebus pateikti, tol Lietuva tikrai reikalaus tų atsakymų.“