Tai penktadienį po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ministras siūlo atšaukti ambasadorius, nes jie prarado valstybės vadovų pasitikėjimą ir negali toliau tęsti darbo. Tačiau jų atleidimo procedūra dar užtruks, nes dar į vieną posėdį Seimo komitetas rinksis pirmadienį. Jei bus įmanoma, parlamentarai bandys išklausyti diplomatų poziciją.
Seimo komitetas penktadienį buvo supažindintas su diplomatų pokalbių paviešinimo atvejį analizavusios Užsienio reikalų ministerijos Generalinės inspekcijos tyrimu, apsvarstė situaciją, kaip toliau užtikrinti diplomatų pokalbių slaptumą.
Ministras pripažino, kad šalies valdžios institucijoms dar reikės gerokai padirbėti, jog šalies politikų ir diplomatų pokalbių telefonu slaptumas būtų užtikrintas. Minėtu atveju diplomatai kalbėjo paprastu telefonu, o tai, anot ministro, šiuolaikinių technologijų pasaulyje prilygsta kalbėjimui viešai.
„Reikia pripažinti, kad jau tradiciškai taip susiklostė, jog mes nelabai turime darbo su jautria informacija kultūros. Yra per didelis atsipalaidavimas ir kartais tuos dalykus, kuriuos turėtume kalbėti saugiais kanalais, mes tai atsipalaidavę darome atvirai ir kartais gal ir nelabai suvokiame, kad kai kam tai yra galbūt lengvas laimikis tiems, kurie ieško tokios informacijos“, – kalbėjo ministras.
Skandalai gali pasikartoti
„Visiems diplomatams tai bus gera pamoka“, – reziumavo ministras. Kartu jis pareiškė, kad minėtas skandalas nepakenkė Europos Sąjungos Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios valstybės įvaizdžiui.
Tiesa, L.Linkevičius neatmeta galimybių, kad provokacijos prieš šalies diplomatus ir pareigūnus ateityje gali pasikartoti.
„Pirmininkavimo metu turėtume suvokti (tą esame sakę, tą ir žinome) – būsime dar didesniu taikiniu, todėl turėtume apdairiau elgtis", – neabejoja politikas.
Jis nemano, kad atleidžiant ambasadorius yra kuriamas precendentas ir ateityje taip pat reikės pasielgti ir su kitais į panašius skandalus įveltais diplomatais. Esą dabartiniai siūlymai atšaukti du diplomatus į Lietuvą paremti ne teisiniais, o moraliniais ir politiniais argumentais, nes diplomatai nepadarė jokio teisinio nusižengimo.
Sprendimą toliau palikti šiuos diplomatus dirbti Užsienio reikalų ministerijoje ministras grindžia didele A.Žurausko ir R.Juškos patirtimi. Neatmetama galimybė, kad jie ateityje vėl galės būti paskirti vadovauti šalies atstovybėms užsienyje.
Premjeras diplomatais nepasitiki
Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad minėti ambasadoriai yra praradę pasitikėjimą. Tai jis pasakė po pokalbio su prezidente Dalia Grybauskaite. Kai kurie apžvalgininkai pareiškė, kad paskelbęs tokią nuomonę nepabaigus tyrimo premjeras paskubėjo.
„Valstybė turėtų ginti, o ne griauti savo diplomatinę tarnybą – ypač tais atvejais, kai yra pakankamai ženklų, kad susiduriame su provokacija. Tenka apgailestauti, kad Vyriausybė kartu su užsienio reikalų ministru paslydo ant pirmos pasitaikiusios banano žievės. Mūsų šalies ambasadorių Vengrijoje ir Azerbaidžane atšaukimas iš tarnybos rodo, kad Lietuvos institucijos yra ypač lengvai pažeidžiamos. Tai yra blogas precedentas ir lieka klausimas, kaip bus reaguojama, jei naujos provokacijos taikiniu taps, pavyzdžiui, patys ministrai“, – penktadienį pareiškė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Liberalo teigimu, ankstesni vieši šalies premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimai apie tai, kad ambasadoriai jau yra praradę pasitikėjimą, neabejotinai padarė žalos specialiajam tyrimui prieš skelbiant jo išvadas.
Pagal Konstituciją, diplomatinius atstovus užsienio šalyse skiria ir atšaukia prezidentas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sprendimus dėl ambasadorių likimo žada priimti gavusi Užsienio reikalų ministerijos tyrimo išvadas.
Įrašai supykdė azerus
Praėjusį mėnesį interneto svetainėje „YouTube“ buvo paskelbti garso įrašai, kuriuose, kaip teigiama, girdėti Lietuvos ambasadoriai Azerbaidžane ir Vengrijoje kalbantys su diplomatais bei verslininkais Vilniuje. Įrašuose girdėti, kaip vyrai neformaliai dalijasi asmeninėmis pastabomis apie Azerbaidžano ir Armėnijos santykius, premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Rusiją ir kitais klausimais.
Šie įrašai ypač neigiamos reakcijos sulaukė Azerbaidžane, nes iš diplomatų pokalbio buvo galima suprasti, kad šie azerų konflikte su Armėnija linkę palaikyti pastarąją valstybę.
URM po pokalbių paviešinimo gavo Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane Artūro Žurausko prašymą atšaukti jį iš pareigų. L.Linkevičius žurnalistams pirmadienį sakė, kad ambasadoriaus Vengrijoje Renato Juškos prašymo atšaukti iš pareigų ministerija nėra gavusi.
Lietuvos pareigūnai pokalbių paviešinimą yra pavadinę informacine provokacija. Teigiama, kad tokiu būdu Rusija arba kitos buvusios sovietinio bloko valstybės bando sukompromituoti Lietuvos pastangas gerinti Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Kaukazo valstybių santykius su Europos Sąjunga.
Šalies pareigūnams nepavyko išsiaiškinti, kas paviešino šalies diplomatų įrašus.
