Jau seniai žemę dirbti ūkininkai naudoja įvairius purentuvus. Paprastai jie būna nedidelio užgriebio pločio, tačiau jiems traukti reikalingi didelės galios traktoriai. Tad dirvos dirbimas tokiais agregatais brangus, todėl E. ir S. Gikniai panoro į žemės purenimo darbą „įkinkyti“ drėgmę bei šaltį ir taip bent dalį žemės dirbimo kaštų perkelti ant gamtos pečių.
Kiekvienas ūkininkas puikiai žino, kad žemė dažniausiai yra ariama iki 18-20 cm gylio, tad gilesni dirvos sluoksniai daugelį metų lieka nejudinti. Žinodami, kad giliau žemė labai suslėgta, ypač po cukrinių runkelių, Gikniai panoro į gilesnius sluoksnius įleisti oro ir drėgmės.
„Jau antri metai rudenį sudarome galimybę drėgmei patekti į gilesnius dirvos sluoksnius. Pravažiavus mūsų savadarbiui žemės raikytuvui, taip sąlyginai pavadinome naująjį padargą, vanduo gali nutekėti į maždaug 28 cm gylį, nors norėtųsi ir giliau. Vanduo, patekęs į nejudinamą dirvos sluoksnį, žiemą virsta ledu ir plėsdamasis išjudina dirvožemį“, - pasakojo S.Giknius.
Įdiegiama naujove besidomintis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto darbuotojas dr.Virginijus Feiza sakė, kad toks žemės raikymas yra naudingas dirvožemiui.
„Paskutinių metų statistika byloja, kad mūsų krašte žemė įšąla iki 27-46 cm, o pasitaiko ir dar giliau. Gilesniuose dirvožemio sluoksniuose atsiradęs vanduo šaldamas ardo žemę, taip sudarydamas sąlygas augalui vegetacijos metu paimti maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių“, - apie suspausto podirvio problemas kalbėjo dr. V. Feiza. Be to, mokslininkas minėjo, kad gilus žemės dirbimas labai naudingas dirvožemio mikroflorai, padeda apsisaugoti nuo galimų sausrų.
Praėjusiais metais žemei raikyti broliai Gikniai naudojo savadarbį agregatą, tačiau jų riektuvai, pagaminti iš spyruokliuojančio plieno, labai greitai dilo ir neatlaikydavo smūgių. Šiemet į pagalbą buvo pasikviestas mokslas ir padargo naudojimo galimybės ėmė didėti.
A.Stulginskio universiteto mokslininkas dr. Antanas Sakalauskas, sužinojęs apie kėdainiečių siekius, pasiūlė unikalų raikytuvo noragėlio profilį, o jo kolega dr. Vytenis Jankauskas pateikė rekomendacijas, iš ko šias detales gaminti. „Sužinojęs, kad mūsų naudojami noragėliai neatlaiko smūgių, dr. V.Jankauskas pasiūlė juos pagaminti iš kalnakasyboje naudojamo metalo. Noragėlių antgalių brėžinius padarė „Laumetrio“ specialistai, o gamintojus suradome Kinijoje. Šios Azijos šalies viena įmonė užsiima nestandartinių metalo detalių gaminimu. Ji mielai sutiko pagaminti nedidelį kiekį volframo karbido ir kobalto metalų mišinio noragėlius“, - pasakojo E.Giknius.
Mokslo ir gamybos draugystė tuo nepasibaigė. A. Stulginskio universiteto studentas Egidijus Katinas ėmėsi rašyti mokslinį darbą apie Kėdainių r. ūkininkų sugalvotą žemės dirbimo techniką. Kadangi dirbant žemę riektuvai, nors ir turėdami itin atsparų noragėlį, nuolat dyla, juos laikas nuo laiko reikia virinti dilimui atspariu lydmetaliu.
„Naujuoju raikytuvu suraikius apie 100 ha ūkininkų žemės, jo „kojos“ yra nuimamos ir sveriamos bei matuojamos. „Kojoms virinti naudojami skirtingi lydmetaliai, todėl analizuojant jų sudilimą ieškoma geriausio varianto. Kad rezultatai būtų tikslesni, atliekami bent trys matavimai ir svėrimai po kiekvieno lydmetalio panaudojimo“, - sakė universiteto magistrinį darbą rengiantis E.Katinas.
„Riektuvo virinimo darbus atlieka patyręs suvirintojas Albinas Burda.
„Šiam specialistui aiškinti, kaip atlikti darbą, tikrai nereikia, pasakei, kokiais elektrodais, ir šį klausimą galima pamiršti“, - ūkio darbuotoju patenkintas kalbėjo E. Giknius. Padargą laukuose naudoja kvalifikuotas mechanizatorius Dainius Bukoveckas. Anot jo, padargą traukti 200 AG traktoriumi „Valtra“ vieni juokai.
„Su riektuvu laukuose išvystau apie 10 km/ha greitį, o tai gana spartus darbas, žinant, jog padargo užgriebio plotis 5,2 m, o į dirvą sminga 13 žemės raikytuvų“, - sakė D.Bukoveckas.
Savo išradimo ūkininkai E.ir S.Gikniai nuo kitų šalies žemdirbių slėpti neketina. „Štai kompanija „Vaderstad“ dar tik rengiasi ūkininkams pateikti naujus dirvos purentuvus ar panašias sėjamąsias. Užsieniečiai siekia augalui sudaryti kuo geriausias sąlygas ir taip paskatinti jų šaknijimąsi.
Jie žino, kad išsivysčiusi šaknų sistema gali įsisavinti vandenį ir maisto medžiagas iš storo dirvožemio sluoksnio, o tai yra gausaus derliaus pagrindas. Tačiau kol jie galvoja, mes jau darome ir, manau, gerokai pigiau“, - sakė E.Giknius.