Praėjusią savaitę net kelis šalies rajonus drebino galingų automobilių variklių gausmas - vyko tarptautinis ralis „Kauno ruduo 2013“. Sportininkų kovą stebėjo tūkstančiai žmonių, o renginio centru tapo Nemuno sala, kurioje vyko net du greičio ruožai.
Varžybos išsiskyrė svečių iš Lenkijos gausa. Ralyje dalyvavo kelios dešimtys kaimyninės šalies ekipažų, kurių dauguma automobilius papuošė lipdukais su užrašu „Lenkija myli Lietuvą“. Lenkai pradėjo rinktis likus porai dienų iki ralio starto, o jiems įsikurti buvo skirta Karaliaus Mindaugo prospekto atkarpa.
Jau tą pačią dieną pasipylė nepatenkintų vairuotojų skundai: kodėl užtverta dalis svarbios transporto arterijos? Susidarė milžiniškos spūstys, neįmanoma laiku suspėti į darbą!
Pirmadienio rytą dėl spūsčių vėl sklido panašios vairuotojų aimanos, mat policijos pareigūnai Tunelio gatvėje tikrino vairuotojų blaivumą.
Abiem atvejais kelionė iki darbo vietos pailgėjo maždaug 5-10 minučių. Kartais net porą valandų beprasmiškai rytais prie vairo praleidžiantiems Vilniaus gyventojams tokie „nepatogumai“ sukeltų daug smagaus juoko, tačiau kauniečiai kitokie - jie viską planuoja ir daro tiksliai lyg būtų klonuoti iš šveicariško laikrodžio.
Išvada: Kaunui nereikia didelių tarptautinių renginių ir policijos patrulių gatvėse. Nereikia ir naujų elektrinių, galinčių sumažinti šilumos kainą.
Vos investuotojai pasišovė rekonstruoti ir užkurti biokuru kūrenamą elektrinę Petrašiūnuose, iškart pasipylė vietos gyventojų protestai. Jie esą nenori gyventi tokios įmonės pašonėje, kęsti triukšmą ir matyti iš kamino rūkstančius dūmus.
Kai Suomijos investuotojai paskelbė apie planus statyti elektrinę Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, scenarijus pasikartojo. Tik scenoje pasirodė kiti veikėjai.
Keista, kad jie nesipriešino šioje vietoje statomai pieno gaminių įmonei, į kurią be paliovos riedės sunkvežimiai, o aplinkoje gali pasklisti pieno kvapas.
Vos prasidėjo naujos troleibusų linijos tiesimas K.Petrausko gatve ir darbininkai išardė šaligatvį, iškart pasigirdo pasipiktinusių kauniečių balsai: kaip mums praeiti?
Nemokamas patarimas: reikia eiti kita gatvės puse arba gretima gatve, o kelionė bus maždaug keliais šimtais metrų ilgesnė. Beje, vaikščioti labai sveika, ir medikai pataria kuo dažniau tai daryti.
Miesto valdžiai paskelbus apie planus vienu kartu suremontuoti visas gatves, turbūt pasigirstų abejonės, ar tikrai verta tai daryti, nes tuomet neliktų populiarios temos pokalbiams, kaip baisu Kaune važinėti.
O jeigu kažkoks išprotėjęs milijardierius sumanytų kiekvienam kauniečiui įteikti po 1 tūkst. litų grynaisiais, turbūt iškart pasipiltų skundai, esą reikia per ilgai stovėti eilėje.
Nuolat girdint nepatenkintųjų balsus ir, švelniai tariant, keistus skundus miesto valdžiai turbūt išties sunku sugalvoti, kas galėtų nudžiuginti miesto gyventojus.
Jau pačią pirmą dieną po rinkimų tariami žinovai liūdnais veidais skelbia, esą buvusi valdžia buvo bloga, tačiau naujoji bus dar blogesnė. Miestas pasmerktas skursti ir vargti, o pragiedrulių virš Kauno galima tikėtis tik po kitų rinkimų.
Vėl miestą esą valdys partijos, kurioms rūpi tik partiniai reikalai, o ne gyventojai. Partijos yra didžiausias blogis ir tik jos kaltos dėl visų žmonių negandų.
Štai jeigu vyktų tiesioginiai mero rinkimai, būtų visai kas kita! Tokiu būdu išrinktas meras taptų visų mylimas ir gerbiamas, o Kaunas suklestėtų.
Tačiau ar ir šis mitas nepasmerktas žlugti, kaip ir daugelis kitų? Jeigu įvyktų kitaip, reikėtų tik džiaugtis, kad atsirado žmogus, išmokęs kauniečius neniurzgėti.
