Teisėjo etiką pažeidžiantys Klaipėdos apygardos teismo teisėjo A.Saulėno veiksmai išaiškėjo atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos teisininkų ir bankroto administratorių veiklos bei stambaus masto kyšininkavimo.
Nustatyta, kad teisėjas, būdamas asmeniškai pažįstamas ir palaikydamas draugiškus santykius su bankroto administratoriumi, nenusišalino nuo bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo ir taip pažeidė Konstituciją, Teismų įstatymą, proceso įstatymus ir Teisėjų etikos kodeksą.
Konstitucija, Teismų įstatymas, proceso įstatymai ir Teisėjų etikos kodeksas reikalauja, kad teisėjas, nagrinėdamas bylas, išliktų nepriklausomas ir būtų nešališkas. Jeigu kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
Prezidentės teigimu, teisėjams keliami patys aukščiausi skaidrumo reikalavimai, jų veikla neturi kelti jokių abejonių, vykdydami teisingumą, teisėjai privalo būti nešališki ir nepriklausomi.
Šalies vadovės siūlymu buvo priimtos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kuriomis bankroto administratoriai parenkami atsitiktinai, naudojant kompiuterinės atrankos programą, taip užkertant kelią nesąžiningiems susitarimams ir korupcijai.
