Straipsnio autorius Edwardas Lucasas primena, kad Dalai Lama buvo vienas iš nedaugelio, kuris viešai parėmė lietuvius, kai šie pirmieji paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos 1990 metais ir įkvėpė pavergtus žmones visoje blogio imperijoje.
„Kinijos komunistų partijos vietoje dukart pagalvočiau prieš stodamas į kovą su Lietuva. Už nepriklausomybę pasisakanti vadovybė Vilniuje, ginkluota vien užsispyrimu ir įžvalgumu, demaskavo arogantišką, brutalų ir melagingą Michailo Gorbačiovo Kremliaus požiūrį bei suteikė įkvėpimo pavergtiems žmonėms ir tautoms visoje blogio imperijoje, paspartindama jos galą“, - rašoma straipsnyje.
„Dauguma pašaliečių sakydavo lietuviams, kad jų siekiai neapgalvoti, nerealūs ir netgi atvirai pavojingi – ypač po 1990 metų kovo 11 dienos, kai parlamentas paskelbė deklaraciją dėl prieškario nepriklausomybės atkūrimo. Kaip galėjo ši 3,7 mln. gyventojų turinti šalis priešintis branduolinei supervalstybei?“, - teigia straipsnio autorius.
„Vos ne vienintelis pasaulio veikėjas, parėmęs lietuvius tomis tamsiomis ir baugiomis dienomis, buvo Dalai Lama: jis išsakė palaikymą savo telegramoje 1990-ųjų balandžio 4-ąją. Dabar atėjo Lietuvos eilė atsilyginti už paslaugą, priimant Tibeto dvasinį lyderį Vilniuje“, - rašo „European Voice“.
Pasak E.Lucaso, su Dalai Lama Vilniuje susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pademonstravo pagirtiną politinę drąsą.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė, demonstruodama pagirtiną politinę drąsą, pakvietė jį į susitikimą prie keturių akių (oficialiai privatų, bet plačiai išreklamuotą). Su juo taip pat susitiko Lietuvos parlamento nariai ir visuomenės veikėjai, įskaitant mano draugą (čia aš visiškai atviras) Leonidą Donskį, kuris sakė, kad jo šalis turi „moralinę skolą“ svečiui tibetiečiui“, - rašoma publikacijoje.
Anot straipsnio autoriaus, Lietuva žengė šį žingsnį nepaisant to, kad šalti geopolitiniai išskaičiavimai perša mintį, jog Baltijos šalys turėtų būti geriausios Kinijos draugės.
„Silpnėjant Amerikos įtakai Europoje (dabar – vis spartesniu tempu per nelemtą antrąją prezidento Baracko Obamos kadenciją) ir grėsmingai dunksant Rusijos galybei (kartu su didelėmis karinėmis pratybomis Baltijos pasienyje ir veiksmais, kurie atrodo kaip prekybos karas prieš Lietuvą), mažoms šalims dabar ne laikas demonstruoti kilnius ženklus. Laikas veikti tyliai ir atsargiai, stiprinant savo galimybes ir neprisidarant nereikalingų priešų“, - pastebi „European Voice“.
„Tačiau kai kurie dalykai svarbesni negu šalti geopolitiniai išskaičiavimai. Baltijos šalys žino, ką reiškia būti ištrintoms iš žemėlapio užsienio okupanto, kuris neigia, kad kada nors egzistavai kaip visavertė valstybė. Jos žino, ką reiškia patirti priverstinę imigraciją ir kitokias taktikas, kuriomis siekiama sugriauti jų kalbą ir kultūrą. Dar prieš 30 metų priešinimasis okupacijai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje lemdavo tremtį ar netgi mirtį. Dabar tokia pat padėtis egzistuoja Tibete. Štai kodėl Dalai Lama yra garbės svečias“, - teigiama straipsnyje.
„European Voice“ pažymi, kad Kinija siekia Dalai Lamą išstumti iš viešojo gyvenimo ir paversti Tibetą tabu, o Baltijos šalys – vienos iš nedaugelio Europoje, kur tibetiečių lyderis apskritai dalyvavo kokiuose nors susitikimuose.
Nors Dalai Lama sutinka, kad Tibetas turėtų likti Kinijos Liaudies Respublikos dalimi, E.Lucasas teigia, kad Pekinas tęsia prieš jį nukreiptą absurdišką juodinimo ir perdėtų veiksmų kampaniją.
„Rankos laužimas Latvijos (kurią Dalai Lama taip pat aplankė) valdžiai buvo stebinančiai tiesmukas. Kinijos pareigūnai, padedant kai kuriems latviams, mėgino įtikinti susitikimų centrus atšaukti viešus renginius ir netgi reikalavo, kad tibetiečių lyderio portretai būtų pašalinti iš VIP salės oro uoste“, - rašo autorius, ir priduria norėjęs, kad daugiau Latvijos politikų būtų pageidavę su juo susitikti.
„European Voice“ teigimu, Kinijai ėmusis priemonių prieš Lietuvą, Europos šalys turėtų ją paremti.
„Didelis klausimas – kaip dabar reaguos Kinija. Iki šiol aš negirdėjau nė cyptelėjimo. Galbūt tai tyla prieš audrą. Bet jeigu Kinija mėgins nubausti Lietuvą, tikiuosi, kad kitos Europos Sąjungos narės turės drąsos palaikyti šalį, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai. Ar būtų labai sunku ES narėms tiesiog bendrai paskelbti, kad jos laiko Dalai Lamą pasaulinė svarbos religiniu lyderiu, vertu viešo pripažinimo kiekvienoje civilizuotoje šalyje? Tibetiečiams tai daug reikštų. Europos savigarbai tai irgi būtų naudinga“, - teigia „European Voice“.
