Tose nuotraukose – dešimtys sostinėje stūksančių stulpų ir kuolų, kurių
paskirtis protu nesuvokiama. Kiti likę dar nuo sovietmečio, lyg sąžinės
priekaištas.
Stulpai ir kuolai liudija, kad mes dar neatitrūkę nuo žemės. Juk kam
kuolas naudojamas kaime? Gyvuliui pririšti. O kuo mušasi kaimo
jaunimas iš šokių grįždamas? Tvorų žiogriais.
Vilniuje tokių sunkiai surasi, bet kuolų pasodintiems medžiams
prilaikyti daugybę. Juos ir rauna jaunieji vilniečiai, kad nugarą vienas
kitam pašventintų.
Juokas juokais, bet visa tai penkerius metus fotografavęs vilnietis
priėjo išvadą – miesto valdžia nepadarė nieko, kad miestas būtų
saugesnis, kiekviename kampe nekyšotų vamzdžių ar aptrupėjusių
armatūros gabalų.
Kasdien matydamas surūdijusį stulpą, ant kurio kabojo sovietinės
Lietuvos vėliava, nesusimąstai, kad jam čia – ne vieta, kad jis darko
miesto veidą. Kaip ir metaliniai griaučiai, ant kurių kadaise buvo
pritvirtinta pašto dėžutė.
Stulpų ir kuolų ne tik nemažėja. Jie, anot vilniečio, dauginasi lyg
tarakonai. Pavyzdžiui, kelininkai nusuko kelio ženklą, o stulpas taip
ir liko stirksoti. Matote, jį sunku iš žemės išrauti. O jeigu stulpą
kelininkai ir nupjauna, jo galas lieka kyšoti iš žemės. Kiek Vilniuje
yra šaligatvių su tokiais pavojingais kyšuliais? Daugybė.
Daugiabučių kaimynų karuose miestas taip pat nieko nelaimi. Atvirkščiai
– pralaimi. Kovodami dėl kiekvienos žemės pėdos automobilių
aikštelėse, pergalę tų namų gyventojai žymi taip pat kuolais,
kuoleliais, armatūros gabalais ir net pamatų blokais.
Kieme radęs naują kuolą ne vienas vilnietis kreipiasi į savivaldybę:
jeigu jau kaimynas taip vietą savo automobiliui pasižymėjo, gal ir aš
galiu kuolą įbesti?
Nors visi užtvarai, atitvarai nelegalūs, savivaldybė labai retai juos
naikina ir pjausto. Juk kiekvienas atvykimas į daugiabučio kiemą
sukelia protestų bangą, demonstraciją ar mitingą.
Arba betoninės suolų kojos. Kiek jų stirkso vadinamuosiuose
miegamuosiuose rajonuose? Nulupo chuliganai medines suolų lentas, negi
miesto tvarkytojai nupjaus ir betonines kojas? Ne, čia pat jie pastato
naują suolą. Ir tokių nuotraukų vilnietis savivaldybei įteikė ne vieną.
Vyras, savivaldybei padovanojęs stulpų ir kuolų nuotraukų kolekciją,
įžvelgia ir rimtesnę problemą.
Jis įsitikinęs, kad peržvelgus gatvėse patiriamų traumų statistiką,
Vilnius būtų lyderis. Deja, niekas rimtai neskaičiavo, kiek vilniečių
kasmet susižaloja užkliuvę už visokiausių iš po žemės kyšančių stulpelių
ir vamzdžių.
Šios kliūtys pavojingos ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams. O
kiek mamų su vežimėliais yra už jų užkliuvusios?
Ką siūlo stulpų ir kuolų pro akis nepraleidžiantis vilnietis? Griebti
pjūklus ir kastuvus, kad Vilnius taptų saugesniu miestu. O paskui, kai
lengviau atsikvėpsime, jis žada surengti nuotraukų parodą, kad primintų,
koks kadaise stulpais ir kuolais buvo apaugęs Vilnius.
„Sostinė“