Lietuvos gyventojai vis sparčiau ginkluojasi

Savo paties ir artimųjų saugumu turi pasirūpinti pats. Panašu, pagal tokią sampratą ima gyventi vis daugiau mūsų šalies žmonių. Iššaudyti vaikai JAV mokyklose, išžudyti jaunuoliai Norvegijoje, susišaudymas Biržuose ir dar daugybė kitų atvejų privertė ne vieną susimąstyti apie ginklų politiką ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šalyje vien 2012 metais išduota daugiau nei šimtas tūkstančių leidimų įsigyti šaunamąjį ginklą.

Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Valentinavičius

Sep 24, 2013, 4:19 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 8:45 PM

Neseniai nuskambėjęs įvykis Prienų rajono Kašonių kaime, kai per susišaudymą kulkos kliudė du vyrus, o vienas jų mirė, paskatino pasidomėti, kas šalyje gali įsigyti šaunamuosius ginklus, kada jis gali būti panaudotas, kaip šalyje saugomasi, kad šaunamieji ginklai nepakliūtų į nedorėlių rankas.

Lietuvoje ginklų įsigijimą ir laikymą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris numato, kad ginklai išduodami ne jaunesniems nei 21, o tam tikrais atvejais, nei 23 metų amžiaus asmenims.

Ginklų fondo direktoriaus Gintauto Mišeikio teigimu, ginklą Lietuvoje gali įsigyti tik nepriekaištingos reputacijos, tarp kurių neturėtų būti sergančių priklausomybės ligomis, asmenys: „Ginklą įsigyti gali tik psichiškai sveikas ir nesergantis priklausomybe nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, asmuo, kuris turi būti neteistas arba jo teistumas išnykęs.“

Šalyje ginklų įsigijimo ir laikymo politika pradėta formuoti dar 1994 metais, tuomet buvo parengtas įstatymas, reglamentuojantis ginklų įsigijimą ir savanorišką neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų ar sprogstamųjų medžiagų atidavimą.

Vis dėlto registruoti ir sertifikuoti ginklai pradėti tik po ketverių metų, kai 1998 metais buvo įkurtas Ginklų registras.

Apginklavus žmones nusikaltimų sumažėjo

Kritikai tuomet teigė, kad išdavus ginklus – pagausės nusikaltimų, įvykdytų naudojant šaunamuosius ginklus, žmogžudysčių ir pasikėsinimų nužudyti skaičius.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos duomenimis, 1994 metais savigynai išduota 132 revolveriai ir pistoletai, tuo tarpu nusikaltimų, įvykdytų panaudojant šaunamąjį ginklą buvo 283, o žmogžudysčių ir pasikėsinimų nužudyti skaičius buvo per 500.

Ginklų įsigijimo ir laikymo priešininkų nuostabai, kai 1998 metais Lietuvoje teisėtai ginklus įsigijo ir laikė 6 tūkst. 432 asmenys, nusikaltimų, įvykdytų naudojant šaunamuosius ginklus, sumažėjo 2,4 karto, o žmogžudysčių ir pasikėsinimų nužudyti – 1,4 karto.

Daugiausiai ginklų įsigyjama medžioklės ir savigynos tikslais. Vidaus reikalų ministerijos 2010 metų duomenimis, Lietuvoje leidimą įsigyti ginklą savigynai turėjo 26 tūkst. 375, o 2013 metų pradžioje – jau 28 tūkst. 923 asmenys. Tuo tarpu medžioklei iki 2010 m. išduoti 61 tūkst. 159, o 2013 metų pradžioje – jau 71 tūkst. 633 leidimai.

2010 metų pradžioje registruoti 366 neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais atvejai ir 47 nusikaltimai padaryti panaudojant šaunamuosius ginklus. Tuo tarpu 2013 metais – 365 neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais atvejai ir 53 nusikaltimai padaryti panaudojant šaunamuosius ginklus.

Tvarka – viena liberaliausių Europoje

Žurnalo „Veidas“ apžvalgininko Audriaus Bačiulio teigimu, Lietuvoje, kitaip nei kitose Europos šalyse, ginklų įsigijimo ir laikymo tvarka yra pakankamai liberali ir vadovaujasi principu „shall issue“ (angl. privalo duoti. – Red.), kai tuo tarpu kitose šalyse, išduodant leidimus įsigyti ir laikyti šaunamąjį ginklą vadovaujamasi principu „may issue“ (angl. gali duoti. – Red.).

„Lietuvoje yra ginklų registravimas, kurio nėra JAV, tačiau ginklų įsigijimo procedūra ganėtinai laisva. Kiekvienas pilietis gali prašyti ginklo jei jis yra psichiškai sveikas ir jei jis neturi problemų su teisėsauga. Tokiu atveju valstybė privalo jam išduoti leidimą įsigyti ginklą“, – kalbėjo jis.

A.Bačiulio teigimu, ginklų politika Lietuvoje pradėta kurti 1993 metais, kai nusikalstamumas, ypač kaimuose, buvo milžiniškas, o sodybų plėšimas – norma.

Ginklų politika Lietuvoje vystėsi keliais etapais. Iš pat pradžių ūkininkai galėjo įsigyti medžioklinius šautuvus, tačiau su jais galėjo gintis, bet ne medžioti. O jei paprasti piliečiai norėjo įsigyti pistoletą ar revolverį, jie policijai turėjo įrodyti, kad jis išties būtinas. Vėliau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas buvo pakeistas, pradėta vadovautis „shall issue“ principu. Asmenims, norintiems įsigyti ginklą, jis buvo išduodamas, tačiau buvo ribojamas ginklų kalibras ir šaudmenų kiekis dėtuvėje.

Trečiuoju etapu visi apribojimai buvo panaikinti, galima įsigyti ir laikyti iki penkių vienetų trumpavamzdžių ir ilgavamzdžių ginklų, kurie privalo būti saugojami prie sienos ar grindų pritvirtintame seife.

Dabar Lietuvoje negalima įsigyti ir laikyti tik automatinio ginklo, kulkosvaidžio. Draudžiami duslintuvai, bet galima turėti garso moduliatorius.

Išduoda tik išlaikius egzaminą

Gavęs medicininę pažymą apie savo sveikatą, kiekvienas asmuo gali kreipti į Policijos departamentą su prašymu laikyti privalomą egzaminą ginklui laikyti.

„Policija nuodugniai patikrina asmenį, jo gyvenamąją vietą, nagrinėja asmens ryšį su galimai nusikalstamomis grupuotėmis“, – pasakojo G.Mišeikis. – Prieš išduodant leidimą, policijos pareigūnas atvyksta į namus ir patikrina, ar gyvenamojoje vietoje įrengtas seifas ginklui laikyti.“

G.Mišeikio įsitikinimu, ginklą savigynai panaudoti itin sudėtinga, nes jį panaudojus visuomet aiškinamasi, ar šaunamasis ginklas panaudotas teisėtai – neperžengtos būtinosios ginties ribos. Ginklą asmuo privalo nešioti prie savęs, o jį nusiėmus patalpinti į seifą.

Kiekvienam, įsigijusiam ginklą, patariama visuomet su ginklu elgtis atsakingai – galvoti, kad jis užtaisytas, nelaikyti piršto ant gaiduko, kol neketinama šauti – būtinai įsitikinti dėl taikinio: „Patariu ginklo vamzdį visada laikyti nukreipus saugia kryptimi ir nesitaikyti ten, kur nenorite šauti.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.