Susidūrę su pavojais kurtieji iš BPC pagalbos nesulauks

Mušamas, staiga susirgęs ar gindamasis nuo gaisro kurčiasis, užuot nedelsdamas siuntęs žinutę bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, pirmiausia turi susirasti žmogų, nekamuojamą klausos negalios. Dvi kurčios moterys papasakojo savo skaudžius išgyvenimus.

Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Sep 24, 2013, 6:31 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 8:39 PM

Abi jos savo kailiu patyrė, ką reiškia nelaimės akimirką jaustis bejėgiam. Vieną kumščiais talžė sutuoktinis, antroji grūmėsi su užpuolikais gatvėje. Telefonu prisišaukti gelbėtojų jos negalėjo – į žinutes Lietuvoje specialiosios tarnybos nereagavo. Padėtis nepasikeitė ir po šio pokalbio praėjus porai metų – kurtieji nesulauktų pagalbos, šaukdamiesi jos trumpąja žinute.

„Girdintis žmogus ne visuomet juk būna šalia. Kaip mums sulaukti pagalbos?“ – žurnalistės gestais klausė Danutė Šerelienė ir Liudmila Deveikienė.

Jau daug metų veikiantis pagalbos telefonas 112 nepasiekiamas klausos negalios ištiktiems asmenims. Tokių žmonių Lietuvoje – apie 9 tūkstančius.

Ištikus bėdai gelbėja kaimynai

„Niekada nemėginau kreiptis į greitąją pagalbą trumpąja žinute. Juk žinau, kad aš esu kurčia, o jie – girdintys. Daugiausia pagalbos sulaukiu iš kaimynų – jie iškviečia gydytoją, kai suserga vaikas.

Aš net neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei kaimynų nebūtų buvę namie“, – pasakojo tuomet 41 metų D.Šerelienė.

Naktį, kai ją mušė vyras, pagalbos moteris sulaukė iš sūnaus bičiulio, gyvenančio netoliese. Viena ausimi girdintis vaikinas, gavęs D.Šerelienės sūnaus žinutę, iškvietė policininkus.

Telefone saugoma žinutė

„Bėda dar ir ta, kad vėlų vakarą pažįstami, kurie galėtų pakviesti pagalbą, miega.

Tuomet, kai Danutei reikėjo pagalbos ir ji man parašė žinutę, buvau ne Vilniuje, o mano mobilusis telefonas buvo išjungtas“, – apgailestavo bendrauti su kurčiomis moterimis padėjusi gestų kalbos vertėja Danguolė Dragūnienė.

Po šio įvykio D.Šerelienės mobiliajame telefone saugoma žinutė su vardu, pavarde, adresu – ją prireikus moteris nusiųs Vilniaus Šeškinės rajone esančiam policijos komisariatui.

Bėdos prispirtai moteriai pareigūnai davė mobiliojo telefono numerį ir pažadėjo prireikus atvykti.

Negalėjo prisišaukti policijos

„Kurtiesiems sunku prisišaukti pagalbos ištikus bėdai. Man galbūt kiek paprasčiau, aš gyvenu Vilniuje. O ką daryti tiems, kurie įsikūrę vienkiemiuose?“ – 2010-aisiais klausė 67 metų kurčia vilnietė L.Deveikienė, patyrusi užpuolikų ataką.

Grįžtančią namo vakare užpuolę piktavaliai iš moters atėmė rankinę. Mobilųjį telefoną vilnietė nešiojasi striukės kišenėje.

„Galėjau išsikviesti policiją, nes telefonas po ranka, tačiau žinojau, kad niekas nereaguos į mano žinutę“, – kalbėjo kurčioji.

L.Deveikienė nuskubėjo iki kaimynės, kuri, nors ir nemoka gestų kalbos, suprato, kad nutiko nelaimė, ir paskambino girdinčiai  dukteriai – vertėjai D.Dragūnienei.

„Aš juk ne visuomet galiu būti greta“, – apgailestavo duktė.

Naktimis gestų kalbos vertėjos mobilusis telefonas visuomet greta – ant pagalvės.

Sulaukusi kurčiojo pagalbos šauksmo jis skambina policijai ar greitajai pagalbai.

„Pagalbos telefonas, o ne pagalbos SMS

Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 pagalbą išsikviesti gali tik kalbantys ir girdintys žmonės. Tačiau tai turi būti prieinama visiems.

Šitaip įpareigoja Europos Sąjungos Taryba, kurios nurodymu 2004-aisiais ir buvo įsteigtas bendrasis pagalbos telefonas.

Kurčiuosius burianti organizacija yra kreipusis pagalbos ne tik į Vidaus reikalų, bet ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Gestų vertėja pripažino, kad suprasti kurčiojo žinutės turinį – nelengva, mat klausos negalios kamuojami žmonės dažnai nesugeba sklandžiai rašyti.

Kaip aiškino kurčiųjų atstovai, pakaktų, kad Bendrasis pagalbos centras turėtų papildomą telefoną su atskiru numeriu – juo kurtieji ir siųstų savo pagalbos šauksmą.

„Trumposios žinutės nereiškia tiesioginio ryšio. Juk žinutę galima gauti ir po paros ją išsiuntus. 112 yra pagalbos telefonas, o ne pagalbos SMS“, - „Lietuvos rytui“ yra sakęs Bendrojo pagalbos centro viršininkas Artūras Kedavičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.