Lietuvoje gaivinamos medžioklės tradicijos

„Kaip gera medžioti, po pelkes klampoti, be rūpesčių joti eikliaisiais žirgais“, – neoficialus Europos medžiotojų himnas skrodė Aleksandro Stulginskio universiteto teritoriją praėjusį šeštadienį – paskutinę parodos „Sprendimų ratas“ dieną. Jos kultūrinė programa gausiems lankytojams priminė turtingas Vakarų Europos medžioklės tradicijas, tarp jų – muzikines.

Daugiau nuotraukų (1)

Jolanta Kažemėkaitytė („ŪP“)

Oct 8, 2013, 1:24 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 9:06 AM

„Pirmieji muzikantai pasaulyje buvo medžiotojai. Medžiotojų muzika – neatsiejama Europos medžioklės kultūros dalis. Kai kurių šalių tautinis kostiumas – ne kas kita, o medžiotojų apranga“, – tvirtino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, lauko scenoje pristatydamas medžioklės ritualinę muziką atliekančius estų, lietuvių bei vokiečių kolektyvus. „Kokie nuostabiai gražūs, gracingi, greiti, senos veislės!“ – E.Tijušo pagyros liejosi ir aikštėje pristatant medžioklinius šunis.

„Kokį puikų šiupinį išvirė dzūkų medžiotojai!“ – tai dar viena šio medžioklės žinovo liaupsė. Jis tądien spėjo daugybę ditirambų medžioklės kultūros apraiškoms prisakyti, neigdamas stereotipą, jog medžiotojai – laukiniai netikšos.

„Tokios šventės artina medžiotojus su plačiąja visuomene. Priimta manyti, jog medžiotojai – žudikai, girtuokliai. Netiesa! Medžiotojai protingumu, išsilavinimu lenkia kitus civilius: tarp jų gausu profesorių, akademikų, medikų, mokytojų, įmonių vadovų“, – „ŪP“ sakė medžiotojas bei muzikantas Igoris Procepovas, Vilniaus medžioklinių pučiamųjų ragų klubo narys. Šventėje šis kolektyvas įrodė, jog medžiokliniais ragais galima atlikti ir lietuvių liaudies melodijas – ne tik medžioklės signalinę ar ritualinę muziką.

Vokietijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Čekijos medžiotojai medžioklės ragais geba atlikti net sakralinę muziką. Šių šalių katalikų bažnyčiose per medžiotojų, gyvulių augintojų bei mėsininkų globėjo šv. Huberto dienos – lapkričio 3-osios – mišias skamba medžioklės ragų, o ne vargonų muzika. Ją tądien atlieka, žinoma, medžiotojai.

„Prancūzijoje – daugiau nei 32 tūkst. medžiotojų ir jie per šalies rinkimus iškelia savo kandidatą“, – pavydžiai konstatavo E.Tijušas, vis dėlto pasidžiaugdamas, kad Lietuvoje sėkmingai gaivinamos Vakarų Europos medžioklės tradicijos, tarp jų muzikinės.

Nė viena mūsų šalies solidi medžioklė neįsivaizduojama be muzikinių signalų bei ritualų, medžioklės maršo. Vienokie muzikiniai signalai kviečia pradėti medžioklę, kitokie – ją spartinti ar lėtinti, baigti, dar kitokie ragina pietauti ar taria: „Iki pasimatymo kitąkart!“ Sumedžiotas briedis pagerbiamas vienokia melodija, kiškis – kitokia, lapė, lūšis, elnias – dar kitokiomis.

Medžioklės procesą valdo per 20 muzikinių signalų“, – aiškino E.Tijušas. Pats pademonstravo kitokius – mėgdžiojamuosius garsus: kaip skamba briedžio, elnio ir stirnos meilės serenados, tuo įrodydamas, jog medžiotojai – pirmieji pasaulyje muzikantai.

Pasak E.Tijušo, Europoje pirmieji medžioklės ragai atsirado Alpėse maždaug prieš 600 metų. Tik jie tada buvo panašūs į tiesius vamzdžius: 6 m ilgio, drožti iš geriausios rūšies medžio ir skirti signalui perduoti. Jų garsas sklido kilometrą. Didikai po medžioklės norėjo pramogų – kad medžioklės vamzdžių melodijos juos linksmintų.

Vakarų Europoje medžioklės vamzdžiai susiraitė – virto ragais, Rusijoje patyrė lengvesnę transformaciją: visoms natoms išgauti pasirinkti įvairių ilgių mediniai vamzdžiai.

„Apie 100 baudžiauninkų išsirikiuodavo ir įvairaus ilgio medžioklės vamzdžiais atlikdavo nuostabias melodijas. Tokį kolektyvą, tikėkimės, girdėsime kitoje „Sprendimo rato“ parodoje“, – vylėsi E.Tijušas.

Vylėsi ir tuo, kad Europos Komisija ištesės pažadą lapkričio 3-ąją paskelbti Europos medžiotojų diena. Jis supažindino su kai kurių medžioklinių šunų – laikų, foksterjerų, kurtų, skalikų, Bavarijos bei Hanoverio pėdsekių, dradcharų, burbonų brakų, vengrų vižlų – savybėmis, pabrėždamas, jog žmogaus protas nepajėgus suvokti, iš kur šunų tokia puiki uoslė, jų ištikimybė šeimininkui.

Antai Bavarijos ir Hanoverio pėdsekiai gali sekti net trijų parų pėdsakais, o Vakarų Sibiro laikos kelias dienas kantriai loti aptikusios grobį – lig kol ateis šeimininkas. Medžioklinių šunų pirmtakas – vilkas. Tik kurtų kilmę paslaptys gaubia.

ASU rektorius po padėką įteikė E. Tijušui ir jo kolegei Nijolei Dudutienei, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vyriausiajai buhalterei, už tai, kad šešerius metus nuoširdžiai padeda organizuoti parodos „Sprendimų ratas“ medžioklinę dalį. Rektoriaus dovanos džiugino ir Estijos medžioklės muzikos kvartetą bei šios šalies medžiotojų sąjungos narius, Vokietijos medžiotojų muzikantų kolektyvą.

Estų medžiotojai ironizavo, kad jų valdžia globoja vilkus, meškas, lūšis, leisdama šiems žvėrims ėsti šerniukus – ribodama plėšrūnų medžioklę, Estijoje per šį sezoną leista sumedžioti per 7 tūkst. briedžių, 25 tūkst. šernų, 40 meškų, apie 100 vilkų, 40 lūšių. Estų žemdirbiai norėtų, kad dar daugiau šernų būtų sumedžiota.

Šventėje gardžių patiekalų iš stirnienos bei žuvies išvirė bei lankytojus jais vaišino Kauno rajono bei Dzūkijos medžiotojai, Šilutės krašto žvejai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.